Kadangi šiandien labai neblogai rašosi, tai nuspendžiau per daug nelaukti ir mėginti eiti prie įdomiausių dalykų. Pradedam nuo to, o gi kaip reikia žaisti? Ką daryti ir ko nedarysi žaidėjui su veikėju? Kokios klaidos dažniausiai pasitaiko naujiems žaidėjams ir ką turi išmokti.
Tie kas žaidžia Stalo RPG pirmą kartą, visada nori susikurti tobulą arba labai gera veikėją. Tai tikrai nėra būtina ir taip tikrai niekada nebūna. Kurkis veikėja su kuriuo bus smagu žaisti ir kuris perteiks geriausiai ko tu tuo momentu norėsi. Gal viena kartą tu norėsi žaisti kaip išprotėjęs daktaras sergantis raumenų distrofija, o gal tu nori žaisti už stipruoli Bobą ir viena ranka į priešus mėtyti veršiukus? Rinktis tik tau, bet žinok – kuo įdomesnis veikėjas, tuo įdomiau tau ir GM‘ui. Žinoma persistengti nereikia, priklausomai nuo to kas bus žaidžiama, bet kad neverta stengtis susikurti tobulo balanso tai faktas, be to ir nuobodu bus. Todėl pirma rekomendacija pradedantiesiems – Stalo RPG turi būti smagu ir dažnu atveju nėra laimėtojų ar pralaimėjusiųjų, yra labai geras laikas su užduočių vykdymų, todėl kurkis veikėja su kuriuo jausiesi patogiai ir bus smagu.
Antras dalykas – RPG žodis iš savęs parodo, koks viso ko tikslas. Kuo labiau stengsies atžaidinėti savo veikėją, tuo bus smagiau tiek tau, tiek tavo kompanijai, tiek ir GM, kuris jei bus pakilios nuotaikos žaidimo gale tikrai tave apdovanos už gerą žaidimą suteikdamas papildomų taškų ar bonuso kitoms sesijoms. Žinoma ne visi žmonės yra geri aktoriai ir tai tikrai nėra būtina bet pamėginti tikrai būtina ir verta. Duosiu pvz.: vedžiau vieną sesiją su Povilu ir Povke. Povilo herojus buvo šizofrenikas kuriam laikas nuo laiko užeidavo vizijų priepuoliai, po kurių jis tapdavo vienu iš trijų savo vidinių personažu. Povilas labai puikiai atžaidinėjo šį pakankamai sudėtinga veikėja, tačiau pasakysiu, kad vesti tokią sesiją buvo vienas malonumas. Todėl antra rekomendacija – pamėginkite įsijausti į savo veikėja. Jei jis yra kleptomanas – stenkitės tą ir daryti, jei jis mikčioja kalbėdamas – mikčiokit ir jūs. Patikėkit – žaidimas taps keletą kartų smagesnis.
Žaidimo metu stenkitės įsijausti į savo personažą ir įsivaizduoti, kad tai Jūs, o ne jis atlieka veiksmą. Iš to seka tai, kad galvokite apie veiksmų eigą. Stalo RPG veiksmo tempą diktuoja GM ir jums, kaip veikėjams/žaidėjams reikia prie to prisiderinti. Duosiu gero ir blogo veiksmo pavyzdžius – „aš šoku per tvora, išsitraukiu revolverį ir nušaunu priešą“ <- BLOGAI. Dėl ko? Dėl to, kad žaidimo metu įvairūs veiksmai yra skirstomi etapais t.y. paprasti veiksmai gali vykti realiu laiku, neesminiai veiksmai gali būti GM‘o „prasukami“ į priekį, o smulkūs veiksmai kaip antai kovos yra dalinami iki sekundės dalių, tačiau tai jau yra GM darbas. Todėl minėtą pavyzdį reiktų žaidėjui žaisti maždaug taip – „aš bandau šokti per tvora“ (GM greičiausiai lieps pamesti už šį bandymą kauliukus siekiant įsitikinti ar tai veikėjui pavyks), „tada aš išsitraukiu revolverį“ – šiuo atveju GM greičiausiai traktuos kaip tavo veiksmo pabaigą ir veiksmo prioritetas pereis kitam veikėjui ar NPC, „aš šaunu į priešą“ – tuomet prasidės kovos etapas kurio eigą nustato žaidžiama sistema ir taisyklės.
Logika – tai yra turbūt neatsiejama dalis Stalo RPG žaidime. Žaidėjai turi vadovautis paprasta ir elementaria logika žaisdami. Nėra didesnio streso GM‘ams kaip nelogiški veikėjų veiksmai. Visada sakiau – įsivaizduokite save savo veikėjų kailyje ir nedarykite to, ko nedarytu jie analogiškose situacijose. Ką noriu pasakyti konkrečiai? Vieną kartą labai senai turėjome tokią sesiją kurios metu žaidžiau kaip veikėjas. Vienas iš mūsų kompanijos turėjo kažką panašaus į „haker“ įgūdį ir super gerą sugebėjimą dirbti kompiuteriais, bet kuomet žaidėjas pasakė, kad „- aš sužaviu robotą per IP, nes aš turiu įgūdį puikiai dirbti kompiuriu“ žmogaus kuris buvo GM viduje kažkas mirė, nes tai buvo tiesiog nelabai logiškas sprendimas atžaisti veikėją. Situacija baigėsi tuo, kad po 20 min. derybų, kad tai yra niekaip neįmanoma, GM nusileido idant nereikėtų nutraukti žaidimo. Ar kas nors iš to laimėjo? Ne, pralošėm tik daug brangaus laiko.
Žinoma pasitaiko įvairių įvykių, kuomet tiek GM tiek žaidėjai jau būna pervargę blaiviai mastyti ir imasi įvairiausiu logiškų ir nelogiškų sprendimų ieškoti išeičių iš situacijos. Tokiu atveju rekomenduotina tiesiog baigti sesiją arba bendru su GM sutarimu kažko imtis. Kaip pavyzdį pateiksiu, kuomet žaidėm vesterno stiliaus sesiją ir buvom tiek pervargę, kad nebesimastė niekaip. Situacija turėjom tokią, kad su savim turėjom ženklinto aukso luitus, tai mes iš nebežinojimo ką daryti (ir kadangi buvo sesijos pabaiga) mėginom įtikinti Artūrą (kuris buvo GM tuo metu), kad mes viešbutyje ant keptuvės išlydom auksą. Tai nėra geras pavyzdys logiško sprendimo. Tačiau, taip buvo ir turbūt visi žaidėjai turi tą praeiti. Dar vienas nutikimas į tą pačią srity buvo, kuomet žaidėme fantasy GURPS pasaulyje ir situacija tokia, kad karieta su arkliu kinkiniu važiuoja nuo kalno skardžio link. Vienas iš žaidėjų pasakė – „aš šoku ant karietos ir paėmęs už vadelių, šoku su arkliais ir karieta per tarpeklį“ – Jums belieka įsivaizduoti GM reakciją į tokį pareiškimą. Baigėsi ši situacija tuo, kad GM buvo pavargęs ir piktas – tai mūsų veikėjas nugarmėjo į tarpeklį su visais arkliais ir karieta. Taigi reziumuojam – žaisti linksmai yra viena, žaisti nelogiškai yra kitą. Rekomendacija – jei nesate tikri ar jūsų sprendimas yra galimas ar negalimas, visada klauskit GM. Jis tam ir yra ir tik jis pasakys ar kūliais iššokti pro langą su stiklais ir 9 aukšto ant mašinos stogo yra galima ar negalima, tačiau dažniausiai visada yra kiti būdai ir mažiau pavojingi sveikatai.
Žaisdami veikėjai dažnai atsiranda įvairiose vietose, patalpose ir t.t. GM šiuo atveju dažniausiai stengiasi apibūdinti vietos išvaizdą ir atmosferą, tačiau nereikia tikėtis, kad GM papasakos apie kiekvieną vazą patalpoje ar kiekvieną plytą sienoje. Ką daryti tokiu atveju ir kaip galiu žinoti kas yra kur jei man nepasakė smulkiai? Klauskit GM! Jis tam ir yra, kad atsakytų žaidėjams į visus jų klausimus. Jei patalpoje yra stalas, GM tai paminės, tačiau ar stalas turi stalčius reikia paklausti Jums. Jei nežinote ko klausti (arba nėra stalo) visada galite paklausti GM ar galite pamesti kauliukus už ką nors (GM pasakys už ką), kad sužinoti ar yra kas nors verta dėmesio atitinkamoje vietoje. Patikėkite tai yra būtina. Žinoma nereikia tikėtis, kad taip paprastai visur rasite slaptas dureles vedančias į fėjų pasaulį, tačiau knygų lentyna esančia už spintos pastebėti tikrai galite. Niekada nereikia reikalauti, kad būtų iki smulkmenų išpasakota, kadangi jei GM pasakė, kad „jūs patekote į apleistą drėgną ir purviną, pelėsiais apaugusią patalpą kurioje jau senai nebuvo įkelta žmogaus koja“ neprašykite kad GM papasakotų jums kokios spalvos pelėsis ir kokia jo rūšis. Nebent žinoma jūs atžaidinėjate savo personažą – išprotėjusį botaniką. Taip pat įsidėmėtinas dalykas – GM dažniausiai nėra jūsų priešas, jis yra jūsų vedlys. Todėl atitinkamose situacijose nereikia reikalauti iš GM situacijos neįtakojančių dalykų – kaip pvz.: ar medis esantis pakelėje turi drevę? Neturi? O tai gal jis yra medis-orkas ir jį reikia pastuksenti, kad įsitikinti? Ne? O kiek šakų yra ant jo? O lapų? ... manau esmę supratote. Pamėginkime reziumuoti – klauskite GM ką matote/kas vyksta ir t.t. GM yra tik žmogus ir nėra pajėgus nupasakoti visko, ypač tai liečia elementarius dalykus, todėl klauskite dar kartą!
Skubėkite protingai. RPG yra kaip jau buvo minėta svarbiausia procesas ir veikėjo atžaidinėjimas. Nelėkite kaip akis išdegę į ugnį tikėdamiesi iš jos išvaduoti princesę. ( žiūrėti apie logiškus ir nelogiškus veiksmus). Jei GM yra nuotaikoje ir veda protingą sesiją – jūs tiesiog žūsite (nebent žaidžiate PARANOJA sistema, nes ten žūti yra gerai). O jei žūsite vadinas jūsų žaidimas baigsis. To nenorite nei Jūs nei GM, todėl žaiskite protingai. Pagalvokite ar verta eiti pasivaikščioti į kryžminę ugnį tikintis, kad pavojus jus aplenks. Rekomendacija iš patirties – įvertinkite situaciją. Būna momentu kada reikia bėgti, būna momentu kada reikia palūkėti. Žinoma visa tai nėra absoliutu, kadangi kaip sakyta ne karta – jūs atžaidinėjate savo personažą ir jo impulsyvumas ne visuomet gali būti didelis pliusas, bet čia jau kaip situaciją traktuoja GM.
O dabar galime visas šias rekomendacijas sudėti į vieną vietą:
1. Kurkis veikėja tokį kokį nori ir su kokiu jausies geriausiai
2. Atžaidinėk jį. Bent pamėgink. Tau patiks.
3. Galvok ir stenkis elgtis logiškai.
4. Klausk GM!
5. Skubėk protingai.
Taigi, manau, kad kol kas tiek. Jei ką nors prisiminsiu daugiau pridėsiu, jei kas nors turės klausimų (tikėkimės, kad turės) papasakosiu daugiau. Taip pat jei Povilas ką nors papildys iš savo kaip žaidėjo ir GM pozicijos bus dar smagiau.