Pagaliau, po labai ilgos pertraukos pavyko susirinkti penktadienio vakaro pasisėdėjimui. Jau iš anksto buvo aišku, ką lošim. Taigi - mada fakin‘ Descent, baby !! Seniai jau tas brendo, tai nutarėm neatidėlioti ir jau n-tąjį kartą pabandyti pereiti tą prakeiktą vorų scenarijų. Žaidėjai susirinko standartiniai, užkietėję Descent fanai, bent jau 4 iš jų pastovūs : Justas, Povkė, aš, Gintaras. Iš kintamų „desantininkų“ šį kartą buvo Mariukas (ExLegendz). Ridenom kaulą, kas bus blogio išpera, aš išridenau 5. Likęs ketvertas visi kaip susitarę išrideno po vienetą. Teko re-roll‘inti. Nesekmė (o gal ir sėkmė, čia kaip pažiūrėsi) teko Gintei. Na, dviračio čia jis neišradinėjo, tuo labiau, kad jau karta būtent šį scenarijų žaisdamas jau buvo blogio valdovu ir noriu pabrėžti, kad tai nutiko kaip tik paskutinį kartą, kai jis kaip su traukiniu mus visus perbėgo, mes net scenarijaus boso nespėjom pamatyti. Na, mums pliusas buvo tas, kad mes kažkiek žinojom žemėlapį ir nujautėm, kas mūsų laukia. Kaip žinia, labai didelė dalis sėkmės priklauso nuo dviejų dalykų. Pirma - kaip ir kokius išsitrauksi herojus. Justas labai bijojo, kad negautų Raudonosios Skorpionės. Ir negavo...nes ją gavau aš
Man ta merga patinka visai, ji - graži. Nors šiaip, vienintelis jos minusas ko gero, kad ji brangoka – 3 conquest pointai. Nors visai pusėtini statsai : 12 laifo ir 1 armoro. Jinai gerai yra, kai partyje trūksta kokios nors vienos grandies (mago, reindžerio ar kovotojo). Šį kartą trūko kovotojo. Mariukas išsitraukė Siluetę, reindžerę, kuri gali kaitalioti pakištus po ją order tokenus belen kada, nors Maris NEI KARTO per žaidimą to nepadarė. Justas su Povke buvo magai. Povkė šimtaprocentinis magas buvo, nors turėjo vieną skilą ir ne magišką, bet su gera veikėjo savybę – 2 nemokami žaibukai. Tai, kaip žinote, praktiškai reiškia papildomą nemokamą žalą. Tik jis buvo žiauriai lėtas. Tik 3 judesio. Jei ne runų restriction‘as, jis galėjo užsivilkti netgi chainmail šarvus ir anie nebūtų riboję jam judesio. Justas buvo greitas magas, bet kažkoks negalingas. Jo atakos buvo tokios kažkokios silpnos sąlyginai, kaip magui. Nu bet ko norėt iš mago – orko
Bet jo gera veikėjo savybė buvo, kuri gadino Gintei kraują – jo visi blogio burtai kainavo vienu grėsmės tokenu daugiau, vis per tą orką
Atrodytų niekis, ale per visą žaidimo sesiją susideda. Antras faktorius, kuris įtakoją žaidimą yra skilai. Juos irgi traukiam atsitiktinai, su kiekvienam galimybę pertraukti po vieną skilą. Kai patraukėm, visi ėmė verkti, kad jų skilai yra gaidys. Mano buvo pusėtini : Nepajudinamas (Unmovable) – kai darau Battle veiksmą, gaunu +1 šarvo ir pasikišu „guard“ order. Dar buvau Pastabi (Alertness) – kai prie manęs pritykina padaras, aš galiu jam trenkti. Tai kainuoja du lašus prakaito. Vieną kartą Gintė ant to ir užsirovė. Paskutinis mano skilas irgi buvo geras, ale įkalbėjo „kolegos“ pasikeisti. Ten iš mago seto buvo, bet kadangi žaidžiau kaip fighter‘is, tai mažai ir naudos buvo, bet naujai patrauktas skilas tikrai buvo geresnis, jis pridėjo man +1 sorcery ir galimybę išvengiant spąstų mesti +1 juodu kaulu daugiau. Su tuo „sorcery“ skilu tai bajeris buvo, nes tik dabar visiems dašilo, kad juo gali naudotis ne tik magai. Kovotojas aišku prie atakos atstumo nepridės nieko, nes kapoja į gretimą laukelį, bet prie žalos tai tikrai gali. Tematiškai tai būtų koks stebuklingas kirvis, ar kardas tviskantis magiška energija. Žodžiu, sorcery ir Afrikoje sorcery, suėjo.
Pradėjom lošti ir pagal scenarijų taip padaryta, kad mes užsiraunam ant vorų pasalos ir jie mus išnešioja į skirtingus kampus ir visi atsirandam atskiruose kambariuose po vieną. Mes tik atsiradę iškart eidavom į portalą, keldavomės į kaimą ir po to visi kartu išlįsdavom per vieną ir valydavom požemį. Šį kartą nutarėm nesukčiauti ir kad būtų tematišką, nesinaudoti tuo pradiniu portalu, kuris kiba, žymėjo mūsų atsiradimo tašką. Kitaip sakant, pradžioj, koridorius valėme vieni patys su basic ginklais. Ir galiu pasakyti visai gerai gavosi, ypač man. Justui biškiuką skaudėjo, bet jis irgi šiaip netaip tvarkėsi. Atidarėm pirmą skrynia ir aš iškart gavau geresnį kirvį. Žalos nebuvo prūdai, bet galima dar buvo kentėti. Kaip ir derėjo scenarijuje, labiausiai užknisdavo vorai. Balti spjaudė nuodus ir ant Justo, Mariuko ir Povkės veikėjų kortelių augo „poison“ tokenų kalnai. Ant manosios sexy mergos neaugo. Gal todėl, kad vorai manęs nepuolė, bo nelabai įkasdavo. Aš juk turėjau 3 šarvų, su galimybę turėti 4. Pirmas užsilenkė Justas, kuris kaip sakiau , kaip magas darė neįspūdingą žalą ir pas jį koridoriuje buvo tų vorų daugiausiai. Sekantis užsilenkė Mariukas, kuris labai šauniai dodge‘ino į jį siunčiamus šūvius, ale va – įsipainiojo į voratinklį ir negalėjo pajudėti, taip ir nedabėgo iki teleportacijos glifo. Mums liko kažkur 6 conquest tokenai ir jau ėmėm nerimauti. Tuo labiau, kad neturėjom jokio plano. Dėkingi esam ir Gintarui, kuris darė klaidas, tokias kaip kad vieną turną nepasiėmė jis kortų papildomų ir grėsmės tokenų, bandė pribėgti prie manęs ir jo monstras mirė, nes kaip sakiau – galėjau smogti nemokamą smūgį, ir dar panašios klaidos. Ar nuovargis čia, ar nepatyrimas darė savo, bet stūmėmės į priekį, jei taip galima sakyti, nes aš tai , kolegos neleis meluoti ir savo komentarais patvirtins – ridenau kas trečią ridenimą po X. Man dar iki šiol tas X akyse vaidenasi. Sumušiau ko gero asmeninį nepataikymų rekordą. O vienas toks ypač skaudžiai kainavo mums. Buvo toks atvejis : mus netikėtai užpuolė žvėriažmogių banda (Beastman war party). Visi puikiai žino, kad nereikia nuvertinti žvėriažmogių. Netgi vienas netikėtai pribėgęs toks padaras, per kelias sekundes gali iš tvirto kario padaryti šlubą luošį. Mes su Justu siauram koridoriuje užvėlėm mūšį. Paskaičiavom, kad kaip ir pavyks visus ištaškyti. Ir štai, dėka netikėti promacho, liko vienas žvėriažmogis vos gyvas, tik su 1 gyvybe. Matyt priešmirtinis siautulys jį pagavo ar ką (Gintė kad pasiuto ant jo žaisti tokias kortas kaip „Rage“, „Charge“ ir „Aim“). Ir ką jūs galvojat – atguliau po krūmu, nors buvau kaip naujas ir dar Justui magaryčių kliuvo.
Nors žemėlapio neprisiminėm, patys netyčia labai dailiai sužaidėm antrąją zoną. Atsistojau prie durų ir galvoju – o kas už jų ? Nepamenu, bet reikia būt pasiruošus viskam. Nusprendėm, kad man reikia bėgti pro duris, kai jas pradarysim. Ką rasiu už durų matysim, jei ką – atsitrauksiu. Pradarom duris, o ten siauri koridoriai ir juose neršia Kruvinoji Pragaištis (Scarlet Bane). Tai – stipresni ir nuožmesni vorai už paprastus. Tada Gintė už galvos susiėmė, mes pasirodo tokie pat turėjo būti ir pirminiame sektoriuje, kur buvo Justas ir Mariukas. Ale šaukštai po pietų. Aš tai pamatęs dėjau į kojas ir apibėgęs tokį vorą – nėriau į portalą ir persikėliau į kaimą. Visiškai nebuvo noro su juo kovoti. Tada pasitarę, nutarėm išlįsti prie žalių laiptų ir jais visi kartų keliauti į viršutinį aukštą. Tada įsisąmoninome dar vieną taisyklę, kurią mums paantrino ir rulebook‘as – monstrai laiptais nevaikšto. Tad vargšai vorai liko žemutiniame aukšte visų pamiršti. Į viršutinį aukštą buvo galima ateiti iš abiejų galų, tad Maris nutarė surengti diversiją. Ji suveikė, nes Gintaras tai matydamas ir atitinkamai reaguodamas, nesumetė visų padarų link mūsų, o laikė kelis prie kito įėjimo. Bet tai negelbėjo, nes Maris čia iššokdamas pro laiptus, čia pasitraukdamas, iš lanko nušovė abu vorus. Iš praeito karto žinojome, kad čia yra du svertai ir kad esmė yra juos patraukti per tą patį herojų varymą vienu metu, nes jei po vieną, tai nesuveikia mechanizmas, kuris atidaro duris pas vorų karalienę. Tą pavyko padaryti ir durys atsivėrė. Problema buvo ta, kad tuo metu priešais tas duris kaip tik kiurksojau aš. Atsidaro durys, aš matau milžiniškų gabaritų vorę, ta visom 8 akim vėpso į mane – abu galvojam kas dabar bus ? Aš ilgai nemąstęs nuleidau savo kirvį jai ant galvos, bet tas atšoko kaip nuo kokio akmens ar metalo. Pasirodo ta zaraza turi 20 gyvybės taškų ir net 9 šarvų. Paskaičiuokite patys – reikia daryti net 10 žalos, kad jai nuimtum TIK 1 gyvybės ! Gerai, kad mano kirvis turėjo Prakirtimo savybę (Pierce 2), tai padariau 2 ar 3 žalos. Nusimatė ilga kova, nes kol atbėgs kolegos, su karalienę likau akis į akį vienas pats. Gerai, kad patalpoje nebuvo jokio kito monstro, matomai valdovė mėgo privatumą. Kai atbėgo Mariukas ir paleido strėlę į pabaisą, strėlė atšoko nuo jos nepadariusi nė menkiausios žalos. Tada supratom, kad Maris neturi net teorinio šanso prakirsti padaro kiauto, kad ir kaip gerai bertų kauliukus. O smagiausiai buvo tai, kad nukapojus ale pusę gyvybės, Gintė sužaidė kažkokią baisią kortą, nuo kurios vorė pilnai išgijo ! Bet čia į ataką metėsi Justas, kuris iš sidabrinės skrynios išsitraukė labai navatną peilį, kuris žalą darė nedidelę, bet jo daromos žaizdos - kraujavo (nu suprask, peilis turėjo savybę Bleed 3). O čia korta ir paėjo. Kad priešas kraujuotų, nebūtinai turi prakirsti šarvą, užtenka tik pataikyti – prasideda vidinis kraujavimas. Geras buvo vaizdelis - magas bado vorę su peiliu. Bet tai veikė, nes Justas realiai darė daugiau DOT (Damage over Time) nei aš, nes Gintaro atakų metu bosė nukraujuodavo po 5-6 gyvybės taškus. Kai liko jai vos keli gyvybės lašai, rebiatos leido man atlikti „killing blow“, po ko vorų karalienė čypdama nuvirto ant grindų ir apsitaškiusi kokiais tai žaliais tirščiais, nugaišo. Baisusis scenarijus buvo įveiktas ! Pagaliau.... nu bent iki tol, kol herojai, atbaliavoję savo pergalę Raudonojo Slibino smuklėje, leisis į kitus žygdarbius. Bet, tai jau bus kita istorija.....
Turiu pažymėti, kad baigėm žaisti 4 ryto. Kaip Descent – čia labai normalus laikas ir jis visai neprailgo. Kol susitvarkiau viską (žaidimą, tarą, lėkštes ir visą kitą) buvo 04:40
Gerai, kad šeštadienį ne į darbą buvo....
