Carcassonne - sakyčiau tai jau klasika tapęs žaidimas. Dėl nesudėtingu taisyklių, lengvos strategijos jis tapo daugelio, tame tarpe ir mano, pirma pažintim su stalo žaidimais. Tačiau pabandžius ir daugumą kitų žaidimų carcassonne dėžė nedulka lentynoje.
„Carcassonne" rekomenduojamas, kaip šeimyninis žaidimas. Taisyklės, kaip minėjau, paprastos ir jas lengvai išmoksta vaikai, bet žaidimas būna pakankamai azartiškas ir užkrečiantis.
Žaidimo esmę pavadinčiau dėlione. Žaidimo metu ant stalo yra kuriamas žemėlapis. Atėjus eilei žaidėjas traukia 1 kortelė ir jungia prie jau padėtų dalių, taip, kad būtų užtikrintas žemėlapio tęstinumas. Panaudodamas medines savo spalvos figūrėlės gali užimti pilį, kelią, vienuolyną ar lauką, o už pastatytus kelius ir pilis, apstatytus vienuolynus ar užimtus laukus gaunami taškai. Žaidimas baigiamas, kuomet padedama paskutinė žemėlapio dalis. Laimi daugiausiai taškų gavęs žaidėjas.
Savo ėjimo metų žaidėjas atlieka 3 veiksmus:
1. Išsitraukia kortelę ir ją deda ant žemėlapio
2. Jei yra galimybė ir poreikis ant padėtos korteles padeda savo spalvos figūrėlę ir/arba nuo žemėlapio nurenka savo ir priešininkų nebereikalingas figūrėles
3. Skaičiuoja taškus, jei juos gavo ėjimo metu.
Žaidimui kasmet nuo jo išleidimo pasiūloma bent po vieną papildymą. Jei pradžioje žaidimą pradėdavome padėdami viena kortelę ant stalo, tai šiuo metu naudojami net 5 būdai pradėti žaidimą. Visi papildymai įneša kažką naujo, tuo pasunkindami taisykles ir prailgindami žaidimo partijos trukmę. Tačiau neprivaloma naudoti visus papildymus vienu metu. Galima pasirinkti bet kuriuos savo nuožiūra, tuo išplečiant žaidimo įvairovę.
Galima paminėti, kad be išleistų „gamyklinių“ papildymų, galima pasidaryti begales papildymų patiems, tereikia noro ir truputį laiko. Taip pat užsienyje leidžiami stalo žaidimų tematikos žurnalai retkarčiais skaitytojams irgi pasiūlo nedidelių carcassonne papildymų.