Legends of the Ancient World: Gates to the UnderworldLegends of the Ancient World: Gates to the Underworld (arba trumpinant šiai apžvalgai – GttE) yra rpg ir nuotykių modulis vienoje knygutėje. Turint rankose šią knygutę galima sulošti nediduką „oldschool“ rpg, kai yra vartoma knygutė ir lakstoma tarp įrašų priklausomai nuo to ką nuspręs veikėjai. Yra galimybė žaisti vienam, keliese prieš knygutę ir klasikiniu variantu – su GM.
Pirmas vaizdasPirmas vaizdas nežada didelių dalykų. Iš leidėjų Dark Cty Games atsiųsto siuntinio (tiesiog vokas) aš ištraukiu tris tokius rpg-modulius. Vienas su kosmosu, vienas su kaubojais ir vienas su demonais. Kiekviena knygutė „įpakuota“ į plastikinį maišiuką, kad nuo knygutės nepabėgtų žemėlapis ir veikėjų žymekliai. Pati knygutė – a5 formato, paprasto popieriaus. Daugiau darbo buvo įdėta į viršelį (jis VISAS spalvotas), bet ir tas pats gan prastos kokybės. Puslapiai susegti paprasta grafke, kokia aš ofise suseginėju lapus kad neišsilakstytų. Į knygutę atskirai įdėtas išlankstomas žemėlapių lapas. Na žemėlapiu to nelabai galima vadint.. Labiau tai mūšių zona, ant kurios uždėtas šešiakampių tinklas su pažymėjimais, kur turėtų bti dedami herojai ar priešai. Gan paprasta ir patogu, tačiau buvo galima ir geriau visą tai padaryt atspausdinant ant storesnio popieriaus – kartono, nes išlanksčius tą servetėlę ir bandant realiai lošti, ant jo sunkokai kas nors laikosi. O va veikėjų ir priešų žymekliai atspausdinti ant storesnio kartono (ant tokio galėjo ir žemėlapį atspaust). Čia nieko ypatingo – žymekliai ir tiek. Nesusidūręs su oldschool RPG galėtum kabinėtis prie piešinukų stiliaus (piešta lyg penktoko), bet man per daug nekliuvo, o pripratus prideda ir žavesio.
Knygutė
Knygutės pradžioje šiek tiek trumpai papasakojama kas tu (jūs), ką ir kodėl čia darai. Po to aprašomos bendros "Legends" taisyklės. Vėliau prieinama prie konkrečių taisyklių šitam nuotykiui ir galiausiai prie istorijos. Už tokią informacijos komplektaciją reikia duot į ausį tai dariusiam žmogui. Nuo pirmųjų sakinių tu susidomi istorija, tada pereini prie taisyklių, ir galiausiai prieš pradedant žaist vis tiek reikia paskaityt pradžią, nes jau būni viską pamiršęs. Pačios "Legends" taisyklės yra GURPS taisyklių supaprastinta variacija: naudojami trys šešiasieniai kauliukai, darbą padarai jei išmetei mažiau nei tavo "skill". Taisyklių supaprastinimas atneša ir savo bėdų, o jos didelės. Jei galima nekreipti dėmėsio į knygutės išvaizdą, jos sandarą ar medžiagas, tai taisyklių ignoruoti jau nebeišeina. Aš suprantu, kad buvo noras supaprastinti (ir taip paprastą) sistemą, bet taip pasielgus jos tapo itin nerišlios. Yra branginamas kiekvienas žodis tekste ir ieškant vienos ar kitos mechanikos (ypač kovos metu) tenka visą tą tekstuką skaityti vis iš naujo ir iš naujo, o tas tikrai užknisa. Atsakant kad ir į tokį paprastą dalyką kaip kad "kas eina pirmas?" man teko įsivesti namų taisykles. Įdomumo dėlei pasakysiu, kad taisyklėms (visos sistemos ir papildomų nuotykiui), veikėjo kūrimui ir įgūdžiams yra skirti 4 a4 puslapiai. 4...... Nu tu pridėk dar porą puslapių apie bendras taisykles, plačiau aprašyk veiksmus, atskirai apie kovą ir nebeliks šitos problemos. Trumpai tariant už taisyklių neaiškumą didelis minusas.
KovaSu šituo labai viskas paprasta - tu paėjai ir trenkei, tavo priešas padarė tą patį. Meti už pataikymą, meti už žalą ir kartoji iš naujo. Bežaidžiant pastebėjau, kad magai čia yra tikros žudymo mašinos, kai gali vienu smūgiu 3-5 priešams suleisti 4x daugiau žalos nei paprastas kareivukas. Kas yra žaidę GURPS čia ras kažkiek panašią, tačiau truputuką supaprastintą, sistemą.
Ką aš galiu veikt?Visas veiksmas vyksta skaitant knygutę, keliaujant per "encounter'ius" ir renkantis vieną iš pateiktų variantų kur eiti ar ką daryti. Nuotykyje parašyta, kad jame turi dalyvauti 4 veikėjai (kuriems skiriama tam tikras skaičius taškų skillams ir savybėms). Nei daugiau, nei mažiau. Visas nuotykis yra subalansuotas būtent tokiam skaičiui. Bandžiau žaist su vienu veikėju dėl paprastumo - miriau labai staigiai, gal antram susidūrime su priešais. Kaip jau minėjau yra keli būdai žaist žaidimą, išbandžiau juos visus:
Žaidimas pačiam vienam. Toks reikalas yra kaifas, jei mėgsti lošt įsijungęs exelio lenteles arba netingi sklaidytis tarp veikėjų lapų. Maža to - kontroliuoji ir priešus. Ir tokios kovos dažnai būna labai vienpusės veikėjų naudai.. juk gaila su kalnų liūtu kontraatakuoti bepirsnojantį magą, kuris ištaškė visas savo manos atsargas.... Toks solo yra labai daug darbo ir labai daug laiko. Ypač kovų metu... Esu bandęs geresnių variantų (adventure books) kai turi tik vieną veikėją ir jokio mūšio lauko - viskas galvoje.. ir tas buvo daug kartų geriau.
Žaidimas keliese prieš knygą. Žaidėm dviese su žmona ir buvo geriau nei solo. Viskas tampa daug paprasčiau, nes stumdai mažiau veikėjų, o tokiu atveju ir susigaudyt lengviau. Kovos metu blogiečius pastumdom prieš vienas kitą ir nebelieka to "gaila užmušt šitą veikėją". Tačiau vis dėl to lieka keista vieta kai dviese skaitom knygą ir bandom dviese nuspręst... Pabandykit kas nors dviese su draugu knygą paskaityt.. Palinkėsiu sėkmės ir vėliau pasidomėsiu kiek ištempėt.
Žaidimas su GM. Toks variantas yra geriausas. Vienas žmogus pasakoja istoriją, pateikia pasirinkimų variantus, lošia už blogiečius ir t.t. Tačiau su turima medžiaga yra vienas minusas - viskas angliškai. Todėl reikia itin gerai užsienio kalbą mokančio žmogaus, kuris galėtų žaidimo metu sklandžiai skaityti tekstą lietuvių kalba. Skaitant angliškai atsiranda idiotiški tarimai ir dėmėsio nušokimai. Žodžiu tokiu variantu (GM buvimas) priartėjom prie šio žaidimo iškelto tikslo, bet dar šiek tiek trūksta iki pilnos laimės.
FUN FactorAtrodo, kad viskas ką aš čia rašiau yra tik blogi dalykai ir gali kilt klausimas, ar šitas žaidimas-sistema daro ką nors teisingai? Viską šiek tiek gelbėja pati istorija ir toks RPG stilius (keliavimas per knygutę). Kiekvienas tavo pasirinkimas atrodo reikšmingas ir turintis pasėkmių ateičiai. Kartą užsirovus ant kokio pragaro kirmino jau pradedi bijoti lankyti apleistas vietas. Encounteriai nėra surašyti vienas po kito, tad net nežinai į kur atves tavo pasirinkimas. Vaizdai, monstrai, aplinka aprašyti tikrai vaizdžiai, vietomis net kiek šlykštokai. Nuotykis įdomus ir sudėtingas - nepereisi su pasišvilpavimais ir gėlytėmis. Manyčiau bus smagu žaisti, jei visam paradui vadovaus GM ir prie stalo sėdės 2 arba 4 žmonės, kurie valdo veikėjus. Žinoma prie to reikia pridėti, sąlygą, kad GM galės vietoje ir sklandžiai vertėjauti į lietuvių kalbą.
Galutinis sprendimasSistemos kūrėjai turėjo gražų norą pateikti lengvai įkandamą produktą, kuri būtų galima sėsti ir tiesiog žaisti be didelio pasiruošimo. Tai pavyks jei bus teisinga komplektacija žmonių (GM + 2ar4 žmonės) ir kiek pakoreguotos (į aiškumo pusę) taisyklės. Yra tam tikri taisyklių aspektai (skilų pasirinkimo sukonkretinimas, ginklai ir jų naudojimas, veiksmai kovos metu), kurie yra tvarkingi ir juos pats norėčiau naudot savo vedamuose RPG. Įdomi idėja skaityti knygą ir pačiam būti jos herojum, bet šiuo atveju nerekomenduoju solo žaidimo, yra tikrai geresnių variantų. Nepatiks tiems, kurie mano, kad RPG yra jėga dėl pasirinkimų laisvės... čia yra variantais apribota laisvė.
PažymysŽaidimą vertinant skalėje „Pirkti / palaukti nuolaidų / skolintis iš draugo / nesiliesti gyvenime“- čia yra skolintis iš draugo. Jei konkrečiai rašau 5. Visą neveikiantį arba reikalaujantį itin specifinių aplinkybių reikalą gelbėja įdomi istorija. Turėtų patikt žaidžiantiems ir vedantiems RPG. Pirmajai pažainčiai su RPG netinka.
