Taigi, atkeliavo mano ilgai lauktas Claustrophobia
Tai labai gražiai padarytas žaidimas, nudažytos figūrėlės atrodo super, ypatingai man, kuris būtų taip ir žaidęs visą gyvenimą su pilkais monstriukais
Viena bėda, kad dauguma figūrėlių yra identiškos. Su monstriukais (kurie vadinami trahgolgofmgai) viskas aišku - jie gali būti visi vienodi, bet žmonių figūrėlės, turi du herojus, kurių yra po dvi kopijas. Tokiu atveju, jei vienas iš tavo kareiviukų yra ginkluotas šautuvu, ant žemėlapio yra beveik neįmanoma atskirti, katras būtent... Suprantat, kur aš lenkiu? "Ne, ne, ne - tai tikrai buvo TAS su šautuvu, aš atsimenu...".
Tai bene pagrindinis labiausiai erzinantis dalykas. Pats žaidimas yra labai paprastas, lengvas (net mano mergina, žaidusi tik Carcassonę, perprato taisykles po sunkios darbo dienos beveik iš karto), tačiau nereiškia, kad elementarus. Žaidimas ilgai netrunka - apie valandą, grubiai. Žaidžiasi linksmai ir nuolatos besidauginantys monstriukai kelia įtampą ir tam tikrą neviltį. Žinoma, čia nėra Doomas, tačiau galiu pasakyti, kad laimėti žmonėms yra bele kaip sunku. Atrodo, jau tuoj tuoj, pergalė ranka pasiekiama, tačiau jos pasiekti nepavyksta. Kodėl? Pagrindinis žaidimo minusas, kurį įžvelgiu - taktikos nebuvimas. Bent jau žaidžiant už demoną man tik kartą reikėjo pasukti galvą labiau ir tai paaiškėjo, kad aš niekaip negaliu įtakoti žaidimo eigos. Ir vis tiek sugebėjau laimėti. Dažnai būdavo, kad prisimeni, kad nepanaudojai kokios kortos ar sugebėjimo ir nieko blogo neatsitinka, nes persvara ir taip tavo pusėje. Beveik nuolatos. Žmonėms yra truputį kitaip - už juos teko žaisti nedaug, todėl aš labai tikiuosi, kad paprasčiausias sveikas mąstymas ir truputis basic taktikos padės sulyginti balansą, bet dabar viskas atrodo taip: padėlioji žemėlapį ir pasakiškai nupieštų kvadratukų, tada žmonės miršta ir visi eina namo
Ir taktikos galimybių nėra labai daug - žmonės dažniausiai turi 1 event kortą, gali pasigydyti 1 kartą, turi gal 5 ginklus ir šventikas turi kelias super ability. Ir visa tai yra griežtai apribota scenarijaus, todėl laisvės taktikai beveik nelieka. Vienintelis galvą kvaršinantis klausimas, turėtų būti - kokia tvarka ir kur judinti figūrėles.
Dabar reikia pažaisti daugiau, kad žaidimas priliptų prie rankos, tokiu atveju, tikiuosi atsiras labiau azarto, nes žaidimas yra labai paremtas luck'u
Aš jam duodu kokius 7-8 iš 10. Pažaidus daugiau, tikiuosi, kad vertinimas nepasikeis į blogąją pusę.
Ir dar: tai būtų puikus žaidimas apie zombius
Žaidime The Last Night on the Earth yra per daug vietos taktikai ir laisvės. Claustrophobia pateisina savo pavadinimą - visas džiaugsmas pasibaigia po pirmojo susidūrimo su monstriukais. Po to grupė bando išsilaikyti greta ir vis tiek krenta kaip lapai. Kaip pigiam koviniam filme. Bet vis tiek efektai įspūdingi. Atmosfera irgi
