Seniai seniai, kai dar milžinai ramiai miegojo, o mokslinė fantastika nebuvo išrasta, nuostabios
gamtos apsuptyje gyvavo kaimelis, apie kurį noriu papasakoti. Kaimelyje gyveno paprasti, darbštūs ir geraširdiški mažuliai. Dirbo, valgė, kartais pasilinksmindavo ir vargo nematė. Labiausiai jie mėgdavo įerzinti kalnų trolius ir
bėgti nuo jų. O kadangi buvo ne iš kelmo spirti - mėgdavo ir
pasilinksminti tavernoje. Tačiau ši istorija ne apie kaimelį. O tiksliau, apie vieną jo gyventoją. Kaimelis tikėjo mitu, kad jei naktį paliksi vaiką be priežiūros,
dvasios juos sukeis ir vietoj gražaus mažylio lopšyje atsiras dvasiavaikis. Žinoma, pasakos, pasakomis, tačiau vieną kartą taip ir atsitiko, kaip visose pasakose atsitinka. Viena motina labai laukė savo vaiko ir jam gimus, saugojo ir prižiūrėjo labiau nei savo akies vyzdį. Tačiau atsitiko nelaimė. Vieną naktį po darbų ji užmigo, o dvasios to tik ir telaukė. Motinai pabudus lopšyje krykštavo
dvasiavaikis. Nepaisant to, motina jį išaugino kaip savo vaiką ir mylėjo nepaisant to, kad užaugo dvasiavaiki ganėtinai keistos
spalvos. Gal dvasiavaikis ir būtų ramiai
užaugęs kaimelyje, tačiau kaimelio
taryba nusprendė, kad reikia pagelbėti mylinčiai motinai ir grąžinti jai vaiką. Net tris dienas senoliai nevalgė, negėrė, nemiegojo, o kai jų akys pradėjo šviesti, žemės magija atvertė dvasiavaikį atgal į normalų
berniuką. Žinoma, kaimelio
seniūnas nepritarė šiam poelgiui ir kalbėjo, kad dvasiavaikis nėra jų genties žmogus ir šis atvertimas sugriaus gamtos pusiausvyrą, tačiau niekas jo neklausė. Vaikui davė Juozuko vardą ir gyvenimas kaimelyje toliau tekėjo savo vaga. Tačiau matyt žemės magija kiek paveikė Juozuko protelį ir kol kitas kaimo jaunimas
kirto medžius ar
medžiojo, Juozukas atkakliai siekė tapti geriausiu
ožių prajodinėtoju. Viskas ir būtų buvę gerai, tačiau neteisingai panaudota žemės magija išmušė magijos pusiausvyrą ir kaip pasakė keliaujantis
klierikas: kaimeliui atėjo пи**ец. Magijos disbalansas pamažu pradėjo keisti
kaimelio gyventojus, kol pagaliau jie tapo piktais samagoną varančiais
kaimiečiais. Tačiau nepaisant to, jie neprarado savo linksmumo. Tik truputį pasikeitė pomėgiai ir žaidimai. Patys pikčiausieji nusprendė stoti į
policiją, kiti - atrado savyje The Power ir išmoko leisti
kamegawos bangą, o patys linksmiausi pamėgo žaidimą
backstab'ink savo kaimyną. Kaimelis taip ir būtų pražuvęs, jei ne Juozukas, savyje atradęs jėgų, toliau rūpintis kaimelio gerove. Dar ir dabar užklydus į tą mažą nedidelį kaimelį vidury gūdžių miškų, galite sutikti
Juozuką, truputį primaukusį samagono, bet besirūpinančio šalies žemės ūkiu.
Šnai, su dalgiu per javus
šnai, per kaimiečius piktus
štai eina Juozukas įkaušęs
per laukus, per laukus, per laukus
traukia jis dainą balsingai
mojuoja girtas dalgiu
ir turi Lifelink'ą bei protection'ą nuo bet kokios magijos rūšių, kurių kaina yra 3 ar daugiau.