Chapter 0
Ižanga
Akaliha iškišo galvą iš palapinės. Horizontas nušvito šviesiai raudona spalva. Aplinkiniai puolė ant kelių.
-Dievai grįžo, jie vėl su mumis - mes išgelbėti,- girdėjosi iš visų pusių.
Tačiau Akalihos nuomonė buvo kitokia. Jai iš galvos dar neišsitrynė jos močiutės pasakojimai apie pradžią, apie laikus, kada žmonės gyveno rojuje: maudėsi vandenyje ir nemirdavo, buvo apsaugoti nuo plėšrūnų ir gamtos išdaigų. Tačiau jiems to buvo maža, žmonės pasirašė sutartį su blogiu. Jie siekė, kad jų ir taip mielas gyvenimas taptų dar lengvesnis. Dievams tai nepatiko ir šie atnešė didelę nelaimę žmonių rasei - išaugino didelius grybus žemėje, kurie iškvėpavo visą orą, suvalgė viską, kas valgoma. Išsigelbėjo tik tie, kurie buvo įspėti ir spėjo pasislėpti giliai po žeme. Išrinktųjų buvo labai mažai. Plūduriuoti komforte - tokia jau žmogaus prigimtis .
Tuo tarpu horizonte pradėjo dygti grybas...
Akaliha užsimerkė. Nejaugi žmonės vėl supykdė dievus? Jai atsimerkus grybo jau nebuvo. O gal dievai tik priminė apie save?
Žmonės vis dar klūpojo įkišę nosis į smėlį.
-Atsikelkit, tai ne dievų palaima, jie vėl supyko,- ramiai tarė Akaliha,- jūs nepadarėte nieko, kas pradžiugintų dievus.
Ji liūdnomis akimis nužvelgė dykumą, supančią palapinių miestelį.
-Mes trauksimės, eisime nuo čia kuo toliau. Kraukite daiktus - rytoj iš ryto mes iškeliaujame.
Niekas nedrįso prieštarauti žiniuonei, visi ją gerbė. Net jei kas mintimis ir priešgyniavo - burnos nepražiojo.
Naktį senąją žiniuonę aplankė sapnas, ji regėjo (jūsų vardai) , jie buvo didesni už grybus, o vienas jų grybus mindžiojo.
Ryte visi buvo pasiruošę išsikraustymui. Tik senoji neskubėjo. Ji pakvietė keletą žmonių ir nusivedė juos atokiau.
-Eisite į kitą pusę, jūs neturėtumėte slėptis. Jūs esate tie, kurie parodys, jog mūsų rasė kitokia, kad žmogus vis dar stiprus ir sumanus.
Karavanas tolo, keletas siluetų tirpo horizonte. Nei vaikai, nei artimi nedrįso prieštarauti senei. Jos pečius dengė apsiaustas, išraižytas dieviškais simboliais. Niekas nežinojo, kiek Akalihai metų, bet legenda byloja, kad dievų padovanotas apsiaustas prailgino jos gyvenimą ir ne kartą išsaugojo nuo rūgšties lietaus, bei plėšrūnų dantų.
****Kurkitės personažus: 60taškų, jokių šaunamų ginklų, jokios technikos... kolkas. Postnukleras ponai.****
