- Seniune Becimorai, aš jį radau, - pasigirdo balsas kažkur iš pelkių pusės.
Išsipurvinęs vyras su kuoka, užmesta ant peties, stovėjo prie išdraskyto į gabaliukus, kažkada judraus, berniuko kūno. Vargšas seniūno sūnus. Tą vakarą, kai kirsdamas medžius jis aptiko Inesos išniekintą galvą, pamautą ant šakos, jis pasikeitė. Jaunuolis nevalgė, negėrė, beveik nemiegojo. O vieną dieną tiesiog dingo kartu su savo kirviu. Jis norėjo atkeršyti už savo mylimą.
Aplink pradėjo rinktis kiti vyrai, ginkluoti kirviais, dalgiais ir kitais ūkyje praverčiančiais įrankiais.
- Kodėl, kodėl tu manęs nepaklausei, mano vargšas Borilai? - verkdamas brovėsi pro kaimiečius pagyvenęs vyras su kalaviju už nugaros.
- Seniune, nemanau, kad jums verta į tai ziūrėti, - ramiai tarė vyras su kuoka.
- Tylėk, Samai. Aš privalau tai pamatyti, - sušuko seniūnas.
Tą vakarą kaimas buvo niūrus kaip niekad. Visi susirinko centrinėje aikštėje prie laužo.
- Nuo šiol, jokių pasivaikščiojimų miške nei dieną, nei naktį. Jei jums reikės įžengti į mišką, tai tik po du, o geriau po tris,- šluostydamasis ašaras dėstė Becimoras.
- Bet seniūne, tai ne išeitis, reikia kažką daryti, -tarė tas pats Samas, radęs berniuką.
- Taip tu teisus, ryt iš ryto trauksi pas Lorda, prašysi pagalbos, - atsakė senukas drebančiu balsu.
- Taip samdinį, aš žinau situacija ir jau renku žmones į pagalbą, nes maniškių karių neužtenka, jie dingsta Tamsiajame miške lygiai taip pat, kaip ir paprasti kaimiečiai, - išdidžiai tarė Lordas Blackmoras, - samdiniai jau renkasi. Mane patikino, kad tai vieni iš geriausių.
P.s muset dar papildysiu, bent orientacijai.
Skiriu šią temą klausimams bei oftopic'ui.
