Part II
-------------------------
Aš nuėjau guldyti vaikų, o rebiatos sumastė, kad išalko. Tai jie ėmė ir užsakė dvi picas. Jas sudraskėm gan godžiai, nors be bajerių čia nepraėjo. Užsakinėjo iš Rojaus Picos, kurie įsikūrę Basanavičiaus gatvėje. Kas pažįsta Šiaulius gali paskaičiuoti kur gyvenu aš ir kur yra ta gatvė – quite a distance. Ok, atvežė jas, sumokėjom, jau eina pro duris berniokas toks, naujokėlis panašu. Justas klausia – „o tai kur kola ?“, tas – „tai kad nebuvo užsakyta...“, mes jam kvitą po nosim pyst – va, žiūrėk. Tas galvą pasikrapšto – „Ok, atvešiu..“. Primetat, vėl tokį atstumą per visus Šiaulius, dėl 0,5L buteliuko
Gerai sako – durna galva, kojom vargas. Bet atvežė tikrai...
Pasistiprinę mes vėl susėdom ir buvom labai nuožmiai nusiteikę. Trečio žaidimo Invasion planas – „Occupation“. Ir tikrai, viskas ėjosi under control. Plaukė technologijos, finansai buvo normoj ir kokius pirmus du roundus nei vienas žemynas nepakliuvo į raudoną zoną. Buvo netgi momentas, kai dangus buvo švarus. Čia reik dėkot Povkei, nes tas, satelitų pagalba susikvietė kokius 4 UFO į orbitą ir kad pradės pliekti. Grėsmės žymeklis jau pasiekė 5, o tas vis dar lieja (suprask, ant alien dice išberia arba 6 arba 7 arba
. Taip jis pushin‘o luck‘ą gal tris ar keturis kartus, kol ištaškė visus ateivių laivus ir prie to jo satelitai NEĮŠSIJUNGĖ
Tikrai epic battle buvo. Bet smagiausia buvo tai, kad tokį pat kablį pagavo ir Gintaras, kuris po to su naikintuvais ėmė numušinėti lėkštes virš žemynų. Atrodė gerai – beria kauliukus, vienas success, nuima vieną UFO, beria dar – dar vienas success. Grėsmės žymeklis jau ant penkių, o tas, kaip ir Povkė – po vieną, po vieną vis nukala. Nu ir galiausiai ta pati sėkmė persidavė ir man. Mūsų bazėje buvo du priešai ir būtinai reikėjo abu sunaikinti, nes gavus bent vieną žalos į bazę susitrigerintų labai nemalonus event‘as. Vienas iš priešų buvo paprastas, nesunkiai krito. Kitas buvo sektopodas, masyvus robotas su enormous firepower. Liko man vienintelis heavy karys. Gerai, kad anas specializuojasi ant firepower. Mes iš pradžių mesdavom raudonąjį kauliuką ir matydavom ar failas ar ne. Jei fail, dar gali po to mesti mėlynus kaulus, ir vis tiek įvykdyti task‘ą. Sektopodas buvo jau pažeistas (bet tam motherf***riui reikia 3 wound‘ų), ridenu raudoną kauliną – pyst vienetas, that‘s a fail. FUCK ! Bet žiūrim, kaip heaviui seksis iššauti iš raketsvaidžio – ridenu du mėlynus kaulus – šnai – abu success ! Sektopodą išdrasko galingas sprogimas. Visas kruvinas heavis dar prieš mirtį spėja pamatyti tą vaizdą ir jo priešmirtinį veidą iškreipia šypsnys.... va čia yra tai, ką vadinu herojišku poelgiu. Šio kario vardą prisimins ilgai... Žinant vis tik, kaip yra sunku išridenti success (ant šešiabriaunio kauliuko yra tik dvi puselės su success simboliukais) tokie momentai yra ypatingai saldūs ir nerealiai užveda. Blin, mes džiaugėmės kaip kokie vaikai, kai Povkė numušinėjo orbitoje tuos UFO, kai grėsmė buvo tokia reali, o jis vis darė tai, kas yra nerealu – against all odds
Kaip aš mėgstu sakyti – tai buvo awesome ir fuckin‘ tematiška - maždaug po sėkmingų komandos veiksmų visiems sukilo moralė, tipo – c‘mon guys, we can MAKE IT ! DIE ALIEN SCUM ! Žodžiu...
Taigi, mes darėm progresą. Aš jau spėjau įvykdyti kokias tris misijas ir mes atėjom į 5-ą round‘ą. Tada atsirakino „Final Mission“, cool. Nusiunčiau „full squad“ ten. Pirmas task‘as buvo – sektopodas. Ha, taškiau tokius jau, tuo labiau, kad Justas prifarširavo mane tiek technologijų, kad nebeturėjau kur visų susidėti ant stalo
Robotas dužo greit ir efektyviai, niekas iš maniškių nenukentėjo. Ir tada gavom smūgį iš apačios
Antras task‘as sakė – „You can only assign elite units to this task“. BAM ! Žaidimas vėl mus iš***iso
Nereikia būt genijumi, kad suprastum, jog tarp mano komandos, pasiųstos į galutinę misija nebuvo nei vieno elitinio kovotojo... noriu kad pajustumėt dabar visą situacijos tragiškumą
Kaip gaunami elitiniai kariai ? Reikia iš rezervo juos siųsti treniruotis ant specialios kortos, kurią kontroliuoja Komandoras (Gintė). Tai nieko nekainuoja, reikia tik turėti rezerve karių, bet trainingas užtrunka visą pilną round‘ą. Šiuo atveju tai reiškė, kad mums reikėjo dar išgyventi du round‘us - vienas, per kurį bus vykdomas apmokymas ir kitas – per kurį, jau tapęs elitiniu, karys būtų siunčiamas į misiją. Tai buvo neįmanoma, nes mes jau nebeturėjom laiko, beveik visi kontinentai buvo raudonoje zonoje – mes visas viltis dėjom į galutinės misijos įvykdymą. Ir jei ne tas klastingas niuansas, ko gero būčiau padaręs misiją „in one run“. Alas, deja deja... mes vėl pralaimėjom, bet paskutinė partija buvo tokio gėrio, kad net dabar burnoj saldu. Tada galutinai kliktelėjo visi niuansai, kaip reikia žaisti....
Final Thoughts. Ką aš galiu pasakyti, kai už diržo jau turim sesiją su trimis žaidimais ? Kalbėsiu daugiausia už savo rolę, nes kitų neteko pamėgint, manau Justas, Gintė ir Povkė savo nuomonę dar pareikš. Iš mano daržo aišku kaip dieną – reikia saugoti karius ! Juos atpirkti kainuoja daug pinigų, kurie gali būti panaudoti kitam reikalui. Ypač tai svarbu pradžioje, kai neturime jokių technologijų. Žaidžiant ant Normal, tarp priešų visada būna viena rūšis, kuri yra „tough bastard“, palygint su kitomis. Pirmose partijose tai buvo Chrysalidai, vėliau – Sektopodai. Tokie turi daug hitpoint‘ų ir šlykščias abilkas. Tai pradžioje aktualu - ant kiek esi pasirengęs pušinti savo sėkmę ? Žinoma tas pats galioja ir naikintuvams, nors čia kiek kitaip – bazėje esantys nesunaikinti priešai, padaro žalą ir išeina. Virš kontinentų nesunaikinti UFO – lieka ir kitus varymus vis tiek teks ieškoti būtų kaip juos sunaikinti. Labai svarbus niuansas yra tai, kad kareiviai ir lėktuvai gali būti sunaikinti, tuo tarpu palydovai ir mokslininkai tik išsijungia (disabled) ir pavargsta (exhausted), tad jų atpirkinėti už milijonus nereikia, tiesiog jie bus nenaudojami vieną round‘ą ir bus pasiekiami dar kitą. Gera taktika yra, kai „centriukas“ sutraukia nemažą kiekį UFO į orbitą ir ten numušinėja su palydovais. Čia yra du pliusai – orbitoje likusios lėkštės didina panika mažiausiai panikuojančiame kontinente ir jei nepavyksta apsiginti - tiesiog išsijungia satelitai, bet nėra sunaikinami naikintuvai.
Vykdant misija pradžioje nereikia stengtis ją įvykdyti per vieną užėjimą. Geriau pasirinkti po task‘ą ar du jei pavyksta ir sistemingai vykdyti, nes skirtingai nuo kitų task‘ų misijose ir bazės gynyboje grėsmės žymeklis nesiresetina iki 1 atskiriems task‘ams. Jis resetinasi tik jei tą pačią misiją toliau tesi kito round‘o užėjimu. Taip pat reikalingas šioks toks vystymosi planas. Pvz. Justas manęs klausė – „Ant ko eini ?“, sakau – „Ant snaiperių ir assault“ ir jis pradėjo man išradinėti atitinkamas technologijas. Visas turėti – be šansų, reikia specializuotis. Beveik kiekvienos specializacijos technologijos kategorijos yra dvigubo veikimo: 1. Kai reikia kareivį padėti ant kortos, kad gautum bonusą (pvz. „Battle scaner“ prietaiso korta), 2. Kai reikia kortą pasukti, kad kareivis, priskirtas task‘ui gautų bonus‘ą („Sniper Plasma“ ginklo korta). Taigi, vienoms technologijoms reikia tos specializacijos kareivių rezerve, taip jie supportina komanda, kitoms – kareivių mūšio lauke, kur jei tiesiogiai naudoja tą technologiją. Kitas dalykas – kai pradeda kauptis technologijos galima lengviau atsikvėpti. Kaip antai, žaidimo pabaigoje aš jau beveik kiekvienam priešui dariau 1 auto-wound‘ą net neridendamas kauliukų (nerideni kauliukų – nekyla grėsmės žymeklis), be to kariai buvo kone nemirtingi – turėjau „Revive“ technologija, kas yra paprasčiausias defibriliatorius, toks buvo ir kompiuteriniame žaidime, kai kritusį karį gali praktiškai atgaivinti elektrošoku ir jis taps „criticaly wounded“ , bet gyvens. Čia tiesiog yra apsaugomas vienas karys. Dar turėjau „Carapace armor“, kai galiu perridenti raudonąjį kauliuką. Tą patį man galėjo leisti padaryti ir Povilo „Satelite Array“ asset korta. Plius, turėjau gerą support‘ą iš oro – Gintaras galėjo atsiųsti vieną naikintuvą su oro ataka (+1 woundas priešams) ir kitą naikintuvą – evakuacijai (kai mano kariai miršta, jis panaudoja naikintuvą ir maniškiai saugiai parvežami namo į rezervą). Taigi technologijos yra pasaka, kaip ir sakiau – Chief Scientist rolė yra dievas. Apart kovinių technologijų mes turėjom dar ir kitokio gėrio – pačioj žaidimo pradžioj buvo atrastas Eleriumas. Kas nežino, tai yra grynai ateivių substancija, kurios neįmanoma susintetini žemės sąlygomis. Eleriumas pasižymi labai dideliu potencialu, tad gali būti naudojamas energijai generuoti, ginklų gamyboje, plius juodoje rinkoje jo kaina yra astronominė. Jis mums generavo po 2 milijonus ant „Emergency Funding“ kortos EACH TURN
O vėliau ir Povkė įsigijo „Ufo Power“, kur galėjo uždėti ant kortos iki dviejų palydovų, kas sugeneruodavo dar 2 papildomus milijonus. Abi technologijos naudojamos Timed Fazėje. Taip, kad mes turėjom gan „steady income“. Jei ne „elitinių karių priskyrimo“ cinkelis, būtume tikrai išplėšę pergalę. Bet užtai visi dabar puikiai žinom, kad Okupacijos planui reikia ruoštis iš karto. Dar vienas niuansas, kurį supratom tik padarę klaidą. Aš turėjau asset kortą – Skyranger. Taip vadinas tas transportinis laivas, kuris nuskraidina karius į misijas kompiuteriniame žaidime. Čia jis veikia kiek kitaip – galima pasukti kortą, padėti ant jos du kareivius iš rezervo ir išmesti iš krizių krūvos pačią netinkamiausią kortą. Tematiškai – karius pasiunti su tuo lėktuvu eliminuoti tam tikros krizės
Tai va, vienu metu aš padariau klaidą, iš krizės krūvos išmečiau kortą kuri sakė „Take the half of funding tokens from Emergency Funding Card, rounded up“ (Tuo metu ant tos kortos buvo 6 tokenai). Bet kažkaip nedašilo, kad netekę 3 milijonų, mes Eleriumo pagalba būtume atgavę 2. O krizių krūvoje liko viena baisi kortą – „increase panic in every continent by 1“, kuri mums LABAI smarkiai pakenkė. Žaidi – mokaisi, kaip sakoma...
Dar pradžioje kiek keistoka mums buvo Justo taktika „burninti“ tech kortas. Tai reiškia, kad Justas gali naudoti Workshop asset kortą ir panaudojęs mokslininkus gali iš rankos sužaisti tam tikrą technologija. Minusas – ji yra vienkartinė ir round‘o pabaigoje keliauja į discard krūvą. O kartais norisi tam tikrą technologiją turėti pastoviam naudojimui. Geriausias pavyzdys – „Arc thrower“. Tai - arkinis moduliatorius kompiuteriniame žaidime buvo naudojamas norint paimti ateivį gyvą, tyrimams. Reikėdavo jį gerai sužeisti, palikti leisgyvį ir po to priėjus arti – atjungti elektra. Ir tai – atjungimas nebūdavo šimtaprocentinis, kai kurie kietesni ateiviai turėdavo atspaumą ir prietaisas rodydavo, kad yra tik kokių 80 proc. tikimybė, kad pavyks. Žinoma, gyvo ateivio ėmimas visada atsiperka, nes gauni ne tik mėsos tyrinėjimams – gyvą ateivį, bet ir visą jo equipment‘ą (nes nušovus ateivį, jo ginklai ir aparatūra susinaikina, tiesiog sprogsta ir tada įmanoma recover‘inti tik fragmentus). Stalo žaidime moduliatorius veikia kiek kitaip – jis leidžia anuliuoti pasirinktam ateiviui jo savybę, kurios kaip sakiau – kartais yra labai nemalonios. Tai paskutiniame mūsų žaidime aš tiesiog įsimylėjau šį aparatą. Kaip pavyzdį galiu pasakyti – priešo kaladėje buvo toks ateivių tipas – Thin Man. „Ilgšis“ kitaip sakant. Šį ateivių rūšis atrodo kaip žmogus, tiesa keistas, plonas ir aukštas, su kostiumu ir įtartinai didelės galvos. Ilgšiai buvo naudojami infiltracijai. Jie nešioja tamsintus akinukus, nes nors ateiviams ir pavyko sukurti žmogišką apvalkalą, jie nesugebėjo pakeisti padaro akių – jos atrodo kaip reptilijos, su pailgais vyzdžiais. Savaime aišku, kad toks gatvėje greit išsiduotų. Kaip ir PC versijoje, taip ir stalo žaidime – jie yra silpni, užtenka tik 1 žalos padaryti, bet tie Ilgšiai, kurie turi abilką, po savo mirties spawn‘ina kitą priešą ir tada jau gali užšokti ant gero gargaro. Dar „smagiau“ būna, kai suveikia „chain reaction“ – nudedi Thin Man‘ą, trauki kitą... Thin Man‘ą, nudedi ir jį, tada trauki dar vieną priešo kortą.... ir pan. Su kiekvienu gi grėsmės žymeklis juda į priekį
O arkinis moduliatorius tiesiog anuliuoja tą savybę ir Ilgšį lengvai paima gyvą praktiškai vienas specializuotas karys. Easy salvage ir jokio galvos skausmo. Ai, dar vienas įdomus niuansas – Justas peržiūrėjęs tech kortas pasakė – „Tos, kurios kainuoja po 3, yra tiesiog OP“ , suprask – nerealiai geros. Žinoma, išrasti tokias yra ką veikti, juk reikia net 3 success. Atitinkamai, kainuojančios po 1 kortukės yra paprastesnės ir duoda paprastesnius bonusus. Justo taktika buvo tokia, kad fokusas į stiprias technologijas, o mažiukes – deginti dėl vienkartinio efekto. Aš tokiai taktikai nepritarčiau. Akivaizdus pavyzdys yra su Arc Thrower‘iu. Mažas technologijas yra nesunku greit ir efektyviai išrasti dar pačioj pradžioj ir jau gauti jų efektą iš karto ir pastovų. Taip yra netgi tematiška - juk niekas nepuola iškart prie įmantrios technologijos, kai net supratimo neturi, kaip ji veikia. Tai yra pamastymas būsimiems Chief Scientistams. Nėra blogų technologijų, kai kurios yra gal labiau situacinės, bet čia ir yra ta mokslininko rolė skirta tam, kad analizuotum žaidimą ir galvotum, kam ko labiausiai šiuo metu reikia.
Dar kiek pavyko suprasti – labai svarbus vaidmuo yra skiriamas panikos lygiui. Kuo ilgiau išlaikysi kontinentus geltonoje zonoje, tuo stabilesnis bus finansavimas. Todėl prioritetą turi misijos kurių atlygis yra panikos mažinimas. Kai kurios misijos turi vieną arba du slot‘us, ant kurių dedamos priešo kortos. Pradžioje žaidimo geriau rinktis su vienu priešo slot‘u, nes kol nėra ginklų ir ekipuotės, priešą užmušti yra sunku, o non-enemy slot‘ai turi ikonėles, ant kurių gali siųsti kareivius. Ten reikia išridenti tik 1 success ir nėra jokių blogų abilkų. Vadinas tokią misiją įvykdysi greičiau. Vėliau taktika keičiasi, nes atsiranda labai daug dalykų, kuriais galima greit ir efektingai naikinti priešą. Tas pats su krizėmis. Jei krizė sako – sunaikink 1 ar 2 karius arba naikintuvus, tai nėra kritiška, jie yra atperkami. O va – pastumk kiekvieną kontinentą į panikos pusę per 1 yra jau labai blogai. Nes gražinti į panikos zonos yra labai mažai būdų, kiek spėjau suprasti – TIK vykdant misijas. Tai komandoras turi labai gerai pasverti, ką įdėti į krizių pool‘ą, tuo labiau kaip tam yra duodamos tik 8 sekundės
Per rezoliucijos fazę, praktiškai kiekvienas gauna šansą ridenti kauliukus už savo assetus. Taigi, tu tarsi jauties atsakingas už savo pareigas, už tau patikėtus resursus ir išteklius, plius turi galią įtakoti visą žaidimą. Kituose žaidimuose, kad ir toj pačioj Battlestar Galactica tos rolės nesijaučia taip giliai, maždaug – nu turiu prezidento rolę, nu ir ką. Čia rolės yra tokios skirtingos ir labiau į jas įsijaučiama. Gaila tik, kad žaidimas yra labai nedraugiškas naujokams (ką parodė mūsų pačių patirtis), nes netgi ir į vieną rolę įsodinus nepatyrusį žaidėją, labai greit gali ateiti žaidimo pabaiga, nes rolių daromi sprendimai yra labai svarbūs bei turi didelį rezonansą. Iš esmės žaidimo taisyklės nėra sunkios ir išmokti gali greitai, bet negreit ateina tas supratimas, kiek satelitų paleisti į orbitą, kiek mokslininkų paskirti vienam, ar kitam išradimui, kokius ir kiek karių siųsti į misiją, ar išvis siųsti šį round‘ą ? Ta prasme – tam supratimui, kas yra OPTIMALU reikia praktikos. Bet įmušus ranką, manau atsiskleidžia pilnas žaidimo malonumas, kai tu imi žaisti efektyviai ir pasieki taip sunkiai pasiekiamą ir saldžią pergalę. Tad dėkui vaikinams, kad atėjo ir kartu pabandė vakar šį žaidimą. Nežiūrint į tai, kad pralaimėjom visas tris partijas, vakar apturėjom neabejotiną BLAST‘ą, plius ar ir pavalgėm picų. Užskaitau belenkiek ir belenkaip, žaidimas patvirtino save ir panaikino bet kokias abejones. Kiek supratau, jis labai patiko Justui ir Povkei, bet palauksim jų atsiliepimų. Nekantrauju išmėginti jį klube su kitais žaidėjais.
P.S. Žaidimo laikas. Išsiskirstėm kiek po dviejų nakties. Paskaičiuokim, susirinkom septintą, taisykles aiškinau valandą. Pradėjom 20:00 , baigėm 02:00. 6 valandos sesijos, neskaitant tai, kad puse valandos guldėm vaikus ir valgėm. Gaunas po 2 valandas per partija, kas yra visai nieko. Kai žaidi atrodo ilgiau, nes labai įtraukia ir imi nebesekti laiko. Tiesa, pilnai pakrauta planšetė trečios partijos vidury pasakė, kad baigiasi akumuliatorius, bet mes buvom palikę ją įjungtą, kai darėm pertrauką. Paskui atsinešiau pakrovėją ir mes toliau tęsėm žaidimą. Tematiškai tai būtų, kad Mission Control‘ui ateiviai nukirto pagrindinį elektros kabelį ir teko naudoti autonominį dyzelinį generatorių
P.P.S. Ko tai užsimaniau palošti PC variantą, nesvarbu, kad esu porą kartų praėjęs... Justas irgi kažką panašaus planavo....