Gera diena,
Vakar „biškiuką“ geiminom, juk – penktadienis ! Kaip čia negeiminsi. Visai lengvai susirinko chebra (nereikėjo ilgai įkalbinėt) ir turėjom daug užkandžių bei gert. Lošėm „Paskutinę naktį Žemėje“. Dalyvavo: Aš, žmona (mano), Arūnas E. ir Arūnas B. O taip pat aišku Robertino (он же - „Skwazi) ir žinoma Justas (šitą žmogutį mėgstu už tai, kad jo nereikia įkalbinėti prisijungti žaisti. Reikia – bus !). Planuose buvo išmėgint kelis oficialius web scenarijus. Tai žiūrim kaip čia mums gavos... beje, rašiau ne naktį, o kitą dieną, tai reportas gavosi netrumpas, todėl kam neidomu, ar tingit skaityt – nevarkit
„Visų šventųjų naktis“. Taip vadinosi pirmasis web scenarijus. Scenarijaus mėsa – rasti miestelio gyventoją, zombių valdovą, kuris turi „mirusiųjų knygą“ ir jos pagalba drumsčia miestelio ramybę - valdo, prikelia zombius ir panašiai išsidirbinėja. Kad tai sužinoti, reikia priremti gyventojus prie sienos, kad iškvosti. Gyventojų buvo 6, tai nusimatė daug kamatinėjimo. Robkė gavo kunigą, mano žmona – chemikutį mokytojuką Goddartą, Justas – gražuolytę Amandą, o aš...aš buvau Johhny Boy, mano mėgstamiausias veikėjas ! Pradėjom centre ir gavom šiek tiek kortų. Abu Arūnčikai buvo zombiais – pasisiūlė savanoriais. Iškart pasklidom po pastatus, bo reikėjo daiktų. Labai gerai tas, kad norit iškamantinėti miestelėną, nereikia paaukoti „search“ veiksmo, o tiesiog tai darai per „ranged attack step“, o paskui dar gali ir pačia ranged ataka padaryt. BET... herojai buvo ne kokie policininkai, nemokėjo gerai priremt prie sienos, todėl akistata ėjosi sunkiai. Pirmas buvo daktariukas Brodis, bet anas buvo toks girtas, kad išvis vos liežuvį apvertė. Mokyklos dyrikas Gomezas nutaisė išsigandusi veidą ir maždaug kaip per Zero 2 – „..Vyrai, aš nieko nežinau..“ Lūžis įvyko, kai chemijos mokytojas ginklų krautuvėlėje sutiko T-bone („ty boun“ – arbatos kaulas, huh?), mokyklos futbolo komandos quaterback‘ą, Džonio draugelį. Chemikas sako – „taigi žinau, ką padarei praeitą vasarą – permiegojai su 12-mete..“, tam trūko nervas ir tik žiurim – akys sužibo žalia šviesa, jis iš skverno išsitraukė kažkokią juodą knygą, kietu viršeliu, ant kurios buvo it koks snukis su dantimis pavaizduotas ir pro sukąstus dantis iškošė – „tuoj aš tau permiegosiu, mokytojūkšti...“, tada siūbtelėjo banga zombių ginklų krautuvės link ir atkirto visus praėjimus. Situacija negraži – mes visai kitam miesto gale, prasidėjo lietus dar kaip tyčia, o ginklų neturim, o dar čia zombiai įdomūs pradėjo lysti (Grave zombies), nu galvojam – chemikutį pakas po velėna, arba tikriausiai suės. Bet pedagogas pasirodė ne toks jau mėmė. Jam irgi trenkė kraujas į smegenį (nes aš jam užmečiau „Heroe‘s Rage“), tai būtumėt matę kaip jis pasiuto – metėsi gal į 4 zombių būrį ir visus ištaškė, tame tarpe ir T-bone. Kai viskas nurimo, ant grindų šleptelėjo knyga – padaryta dar tik pusė darbo, reikia šitą artefaktą sudeginti. Ir atsitik tu man taip, kad chemijos mokytojas visada kišenėje nešiojosi degtukų. Nu reikia gi, demonstuojant mokiniams chemines reakcijas, kartais pakaitint kokį chemikalą. Vienas zombūnis jau norėjo eit pro duris, su ketinimais sukliudyt, bet pirmas prie jo pribėgo Džonis. „..kur eini, kentas?“ – dar spėjo paklausti jis, darydamas tobulą mavaši. O tuo tarpu mokytojas ramiai stebėjo kaip dega knyga, skleisdama nepakeliama dvoką... visi kiti pastebėjo, kad likusius lauke zombius, tarsi kas atjungė, tarsi nebeliko kas juos valdo. Ir pro namo kraštą prasimušė pirmas saulėtekio spindulys...
„Mums reikia grįžti TEN..“ – tai dar vienas official web scenarijus. Vudinveilo miestelis užimtas zombių, išgyvenusieji pasitraukė į karinį fortą (fort Baxter). Kartu su jais buvo mokslininkas, misteris Seaveras. Jis iki zombių protrūkio atlikinėjo mokslinius bandymus ir dabar teigia, kad gali sustabdyti zombių pandemiją. Tam jam reikia dviejų biocheminių medžiagų konteinerių, kurie liko Vudinveilyje. Aišku, atsirado 4 savanoriai, kurie sutiko juos pargabenti. Šie kilnūs žmonės buvo – Šerifas Andersonas (Diana), smalsi reporterė Steisi (aš), keistuolė paauglė Džeid (skwazi) ir seselė Bekė (Justas). Zombius, kaip ir anąkart, vaidino abu Arūnčikai. Šitas scenarijus buvo kietas riešutėlis ir bene geriausas vakaro sesijoje. Visų pirma todėl, kad mepas buvo nestandartinis – net 6 L-shaped lentos, plius didžioji lenta viršuje. Mepas didžiulis, 6 pastatuose, tikėtina, gali būt konteineriai, daktaras Seaveras nepateikė tikslesnių duomenų. Spawn pit‘ų daug, zombiai gali atsirasti netgi centre, todėl įtampa augo jau nuo pat pradžių. Kerasos į ugnį įpylė tai, kad į centrinę dalį galima buvo prabėgti tik siauru takučiu tarp ligoninės ir angaro. Na, iki mokylos buvo shortcut‘as, per ligoninės kampą, bet pro šį takelį galėjo pralįsti tik vienintelė studenčiokė iš visos kompanijos. Pradėjom su 12 bendrų kortų, kurias išidalinom kaip norėjom – o taip, mes atvažiavom apsirūpinę ! Aš pradėjau su beisbolo lazda, shotgun‘u, dinamitu ir raktais – ei, what a man can need more ? Kiti irgi neprasčiau, pas Justą buvo šakės ir medžioklinis šautuvas su optika, šerifas irgi turėjo lazdą + revolverį, gotė atsivežė benzinį pjūklą (na ir pomėgiai šiais laikais pas jaunimą...) Jau pradžioj pajutom, kad lengva nebus, nes dar neišlipus iš mašinos susipešė dvi mergos – Robkės Džeid ir mano Steisi, prarasdamos turną, o kiti visiškai neišbėrė judesio, o tai leido zombiams priartėti.. Komanda supanikavo ir praėjo pleškinti iš ginklų, kol galų gale išnaudojo visus šovinius. Nušovė zombį, ar du.. dar pagalvojom, gal važiuojam namo (matot, mes buvom atvažiave su mašina čia). Nu bet reikia mums tu chemikalų. Tada Robkiukas nubėgo į mokyklą, o mes pradėjom judėt į centrą. Sekės sunkiai, nes kaip sakiau – labai siauras takelis buvo, o ir judesio taškų išberdavom nekažką. Bet studentei sekės gerai. Uždususi jinai įpuolė į mokyklą ir prie jos prisistatė 3 zombiai. „Ateikit čia, gaidžiai..“ – sukriokė ji ir užvedė benzo pjūklą. Po kelių sekundžių aplink buvo daug kraujo, kūno dalių, bet nei viena, nei kita nepriklausė Džeid. Tada jinai patikrino tą spintą, kur numanomai galėjo būti konteineris. Deja, ten buvo tuščia. Gerai...kitas taškas – policijos nuovada, kitoj gatvės pusėj nuo mokyklos. Mergina nutarė judėti ten. Tuo tarpu kitame miestelio gale... kadangi prasibraut pro siaurą tarpą kainavo pastangų, tai nebuvo nei kada ieškoti daiktų. Reporterę labai sudomino keista skylė centrinėje aikštėje ir ji nutarė ją patyrinėti (patraukiau hero kortą). Taigi betikrinant nepastebėjo, kaip prisvirduliavo keletas zombių prie jos. Vienas iš zombių atrodė ypač kraupiai, tik pusė kūno, nusidriekusios žarnos ir judėjo tik rankų pagalba, be kita ko – labai greitai ! Netikėtumo jausmas buvo toks staigus, kad Steisi ėmė drąskyti į tą zombį iš shotguno, bet kadangi judėjo jis greit, tai dažnai nepataikydavo. Galiausiai, paskutinis šūvis buvo taiklus, nunešė pusę galvos tam šliaužikui. Bet čia už skverno griebė jau kitas kandis. Tada mergina į darbą paleido beisbolo lazdą. Čia buvo vienas iš įsimintiniausių momentų žaidime, pamėginsiu pavaizduoti Tvykst į galvą zombiui – „Ką gavai, gaidy? A, dar judi..še!“ – švyst dar kartą. „Tu dar gyvas, šudo gabale...turėk!“ – žybt. „Nesupratau...kada tu pagaliau mirsi !?“ – tvokst. Žodžiu daužiau gal kokius 4 kartus, o lazda vis nelūžo, kol galų gale zombio galvą paverčiau koše. Neišpasakyto gerumo lazda, deja, vėliau jinai mane pavedė, nes bedaužydmas ridenau vien dvejetukus (išridenau, kaip mes sakėm ne dublį, ne triplį, o quadraplį), zombis buvo išridenęs 5, tai man reikejo būtinai 6, o jis vis nekrito, pagaliau lazda lūžo, o jinai dar buvo pašventinta (atsiranda papildomas tikrinimas, ar ji TIKRAI lūžo), pasirodo tikrai. Jinai tikrai atitarnavo savo. Ok, bet pasakoju toliau. Šerifas galų gale prasibrovė į mažiau apgyvendintą miestelio dalį, kur nesimatė zombių. Bekė sprukdama nuo zombių, įsmuko į savartyną. Daktaras kažką minėjo apie jį. Iš nuolaužų pradėjo lįsti nauji zombiai. Tuo metu už kelių namų, iš policijos nuovados pasigirdo – „Radau !!!“ Vienas konteineris rastas, beliko nugabenti atsargiai jį į sunkvežimį. Bet kur dar vienas ?? Reporterei gerokai kliuvo ir jai teko atsitraukti į gamyklos cechą. Bėgdama ten jinai dar spėjo sušukti šerifui ir seselei – „ar matėt tą gerulį zombį ? Jis vaikšto apsikarstęs dinamitu, saugokitės – jis nestabilus!“. Iš paskos į gamyklą patraukė pora zombių. Steisės planas buvo toks – pro kitas cecho duris išlįsti lauk ir bėgti pro zombių užimtą biblioteką link Džeid. Steisi jau seniai suprato, kad jei nerizikuosi, nieko nelaimėsi, pamanykit – pilnai užimtas zombių namas. Juk ne veltui jinai čia trenkėsi į šitą nuošalų provincijos miestelį, jei iš to nepadarys puikaus reportažo. Tuo tarpu šerifas nutarė patikrinti degalinę ir jo dėmesį patraukė keistos formos konteineris. Ant jo buvo užrašyta „Atsargiai. Pavojingi chemikalai. Bio-pavojus“. „Turim !“ – šūktelėjo Andersonas ir čiupo bidoną, kuris pasirodė ne toks jau ir lengvas. Liko sumąstyt, kaip dabar išnešt sveiką kailį, nes zombiai pajutę, kad čia kažkas netaip, jau būriais grupavosi prie siaurojo praėjimo. Jie netgi atkirto kelią sudentei, per ligoninės kampą. Seselė Bekė sutvarstė šerifą, bet zombiai juos privertė bėgti į gamyklą, kur dar neseniai buvo Steisi. Ten jie galėjo truputį atsipūsti ir tada tarp jų it kokia kibirkštis trenkė. „Dzin tie zombiai..“ galvojo abu, plėšdami vienas nuo kito drabužius. Aistra buvo didesnė už pavojų. „Ė, kur jūs ten ?“ – šuktelėjom mes su Robertu. Atsakymas nepasigirdo. Tai nutarėm judėt be jų. Džeid dar spėjo pačiupti iš policijos nuovados pumpovyką, tik nepatikrino deramai, o gaila, nes jame buvo vienas šovinys tik. Bet beliko stebėtis tik kaip iki tol jai nepasibaigė benzinas pjūkle (kas reiškia, kad ji iki tol nepralaimėjo nei vienos kovos. Sugavojom planą – studentė mauna į zombių sūkurį ir pritraukia prie saves aplinkinius, nes jai sekės gerai švaistytis su pjūklu. Geras planas, pasakysit ? O taip, bet ne visi manė taip. Šerifas pasimylejo su sesele (buvo labai įdomi koncepcija, nes šerifą vaidino mano žmona, o seselę – Justas. Lyčių apsikeitimas, hehe). Taigi, kaip sakiau – jie pasimylėjo, bet tada aistra smogė dar kartą ir jie nutarė, kad reiktų dar kartą pavaryt, kad jau a taip, ar taip žopa gaunas (ir atsitik tu man taip, kad zombiai patraukė iškart abi „This could be yout last night on earth..“ kortas iš tos milžiniškos zombių kaladės). Žodžiu, eilinį kartą prarasti turnai. O valandų liko gal 5 iki saulėlydžio. Gerai bent jau tai, kad seselė galutinai išgydė šerifą, nes jos gydymo savybė nepriklauso nuo prarasto turno. Deja, kažkur tuo metu žuvo manoji reporterė. Vis tik nūtruktgalviškas drąsumas nepasiteisino, zombiai ją užgriaužė. Bet aš gan ilgą laiką laksčiau ieškodamas vaistinėlės, bet ji niekaip neatsidurdavo discard pile. Nes juk šalia buvo ligoninė, būčiau operatyviai patraukęs dėka ligoninės „pick up“ savybės. O zombiai jau mūsų daugiau nei pusę kaladės numilino. Taigi, nesulaukiau. Gavau naują veikėją, kuris buvo šios penktadieninės sesijos kaip ir numylėtinis – taigi, chemijos pedagogas. Jis pradėjo su 2 kortom ir tarpu jų buvo revolveris – groovy ! Tada atsičiuchino meilužiai ir su dviguba energija puolė bėgti link sunkvežimio. Ėmėm vykdyti ankčiau sugalvotą planą. Džeid įsirovė į būrį zombių ir kažkas jai užmetė „Heroe‘s Rage“ (pamenat pirmo scenarijaus analogišką situaciją su Goddartu), tik šį kartą mes dar turėjom ir benzininį pjūklą ! Aplinkiniams zombiams, apart smegenų kvapo, dar patiko ir pjūklo skleidžiamas garsas, tad jie ėjo ir iškart krito kaip drugeliai. Paskutinį zombį Robkė supjaustė X forma (du pjūviai per visą kūną istrižai), nes iš 4 kauliukų išrideno net porą dublių. Mums kelią buvo pastoję tik du zombiai priekyje. Iki mašinos buvo 4 langeliai. Kiti zombiai norėjo atsvirduliuoti į pagalbą, bet sužaidžiau kortą „Blocked windows“ ir jie nepralindo. Vienas liko uždarytas morge, o kiti neprasibrovė iš sąvartyno. Tada mano chemikutis puolė link tų dviejų, kelią pastojusių. Pykštelėjo vienam „point blank“ ir man atrodo nepataikė, ar šovinių nebuvo revolveryje, ar kas ten nutiko, bet žinau, kad vieną iš dviejų zombių zamočino. Šerifas perdavė abu konteinerius studentei ir mes pagaliau atvėrem jai kelią. Tada visi puolė prie mašinos, sumetėm bidonus į priekaba ir sulipom į vidų. Likę buvo dvi valandos ir mums iškilo moralinė dilema, kaip ir aną sesiją – važiuoti, ar palaukti šerifo ? Robkė sako – „Varom..“ ir mes išvažiavom. Trys blondinės nutarė nelaukti vienintelio vyro- šerifo, kuris nemažai prisidėjo, jų šiknas gelbėdamas. O dabar kažkaip manau, kad vis tik reikėjo dar palaukt, gal Andersonas būtų pribėgęs. Atstumas buvo – tik 4 langeliai. Bet aplink nebuvo arti zombių. Ech, būtų siužetas, vertas gero filmo
Pabaigai pasakysiu, kad scenarijus tikrai įdomus, labai daug įtampos, nes mepas didelis, nėra kada ieškot, reikia suktis kaip išmanai. Zombiai spawninasi patogiose jiems vietose, praėjimai siauri. Žodžiu, mums tikrai pasisekė su gerais daiktais pradžioje, zombiai žaidė labai gerai. Šitas scenarijus labai vykęs ir manau bus dar žaidžiamas dažnai.
„Apsaugokim namą“. Čia base game scenarijus, kaip kalbama apie jį – jis tipa, sunkus herojams ir lengvas zombiams. Nu gerai, kadangi zombiai dar nelaimėjo nutarėm šitą ir pakurti. Mano žmona nuėjo gulti, nes jau trūkinėjo, kai vaidino šerifą antrame scenarijuje (matyt prailgintas mylėjimasis išvargino), tai liko vienas zombie playeris. Spekite kas? Nea, ne aš, Arūnas E. kuris visą vakarą savanoriškai lošė už zombius ir galiu pasakyt, pabaigoj jau visai neprastai įkirto ranką, kaip už juos reikia lošt. Aš ištaukiau tėvą Džozefą ir pradėjau bažnyčioje. Arūnas B. gavo seselę Bekę, kuri jau antrą scenarijų nenorėjo mūsų palikti, bet tai labai gerai. Kodėl gerai, papasakosiu truputi vėliau. Justas buvo Vietnamo karo ex-kareivis, virėjas Semas, o Robkiukas – jei gerai atmenu, gavo žurnalistką Steisę. Scenarijaus cinkas – neleist, kad zombiai užimtų namą, esantį centre. Jei bet kuriuo metu ten bus 9 zombiai, mes prakišam. Name negalima ieškoti, tai kol dar zombiai svirduliavo iš kampų, ėmėm ieškoti daiktų. Aš, būdamas bažnyčioje paridenau neblogai, galėjau patraukti „unique items“. Ištraukiau kažkokius memuarus, bet jie suteikė man vieną kaulą papildomą ir galimybę preventinti wound‘ą, bet jei taip darau, tai memuarai plyšta ant 1, 2 ir 3 – biški žiauru, bet vienas kaulas yra gerai. Po to dar ištraukiau – jūs nepatikėsit – pats ištraukiau dar vieną „unique item“ ir tai buvo... Tėvo Džozefo Šventoji Biblija ! Mano paties biblija ! Tai aišku, juk ieškojau bažnyčioje, kur daugiau jai būti – it is so thematic, guys ! O ką mums (echm...man) duoda biblija? Jei sakykim, biblija turi kitas, tai ji leidžia jiems dubliuoti kunigo savybę (kai gali cancel‘inti zombių kortas, gaudamas woundą ir ridendamas 3+). Va, bet jei bibliją turi pats kunigas, tai jinai jam leidžia gauti wound‘ą ir iškart nukancelinti zombių kortą net neridenant. Kai saka – automatic success ! O jei mes dar turim pašonėj seselę, kuri man hero turno pabaigoj gydo 1 woundą. Pagaunat kur lenkiu? Tą patį pagavo ir Arūnas B., todėl jo seselę patraukė link bažnyčios. Semas, pradėjęs turną centre (nes žemėlapyje nebuvo jo startinio pastato – valgyklos), pasuko antikvariato link. O Roberto žurnalistė startavo parduotuvėje. Žodžiu, palikom namą kol kas nesaugomą, nes reikėjo stuff‘o mums. Zombiai ramiai šlintinėjo ir artėjo prie namo, tik kai kurie, eidami pro mus, užsukdavo pažiūrėti, ką mes veikiam, su gilia potekste, kad gal, mol, pavaišinsim juos smegenimis. Bekė per du turnus atskubėjo pas mane, į bažnyčią ir ėmėm abu rausti rūsius ir kriptas- ir ką galvojat – Bekė rado revolverį. Į mane nežiūrėkit, aš neįsivaizduoju kaip jis ten atsirado – jis ne mano! Revolveris aišku gerai, bet jūs nepatikėsit, ką Bekė atkasė po to... ogi daktaro Brodžio medicininį krepšį. Matomai, daktaras, kai paskutinį kartą lankėsi bažnyčioj, jį ten paliko. O krepšys dubliuoja Bekės savybę – herojų turno pabaigoj, galima gydyti tam pačiam langelyje esantį veikėją. Tai mes pradėjom žvengt – tipa, seselė tapo jau nebe sesele, bet tikra gydytoja, nes turno pabaigoje gydė net po 2 woundus. Situacija tokia, Arūnas meta zombių kortą, aš – cancel. Gaunu wound‘ą. Vėlau jis meta dar vieną, aš – cancel. Antras woundas. Mūsų turno pabaiga – aš sveikas kaip ridikelis. Aišku nebuvo taip, kad zombiai neprieitų, tai apkandžiojo ir pačią seselę. Bet ne bėda, per exchange items step, jinai man perduoda medicininį krepšį ir aš ją pagydau. Nemirtinga porelė. Ir neužmesi pasimylėjimo, nes aš juk – kunigas, turiu tam imunitetą, gi daviau įžadus (nors ta seselė tai tikrai sexy pupa). Mums ten visai gerai sekės, aš ridenau po 3 kaulus, cancelinau zombių kortas, o likę du veikėjai vis bandė susirasti ginklų, bet vis nesėkmingai. Pvz. Justas su Semu. Jis irgi turėjo galimybę patraukti „unique items“ , bet kiek betrauktų – vis gynybiniai daiktai, kaip antai Rašelės neperšaunama liemenė, kuri gali atlaikyti 3 atakas, Sally pakabukas, kuris preventina wound‘a. O ir pats Semas- juk meitėlis su 4 hit point‘ais. Mes tada paskaičiavom, kad jis tuo metu galėjo atlaikyt kokius 7-8 woundus, kol užsilenks. Bet į mūšį jis neskubėjo, nes vis dar nerado gero ginklo. Pagaliau surado Viktoro antankius, kurie duoda „win on ties“ ir jei atstumi zombį, gali pamėgint jį užsmaugt jei išrideni 5 arba 6, plius jie nesiskaičiuoja prie item limit‘o – nerealus dalykas. Robertas parduotuvėj irgi negaišo laiko, vis ieškojo ir ieškojo ir gerai rideno kauliuką, nes galėdavo ištraukti unikalius daiktus. Bet kiek betrauktų vis kažkokį briedą ištraukdavo, įrašus visokius, ten užrašus ir pan. Ne visai ginklai, bet... štai vienas toks dokumentas duodavo papildomą kaulą, bet zombių turno pabaigoj jis privalėdavo rindenti kaulą, jei iškrenta 1, jis gauna wound‘ą (nors per visą scenarijų, kiek rideno, tik kartą tegavo). Paskui kasetė su kažkokiu įrašu – gali cancelinti zombių kortą, bet ant 1,2 lūžta, ant 5,6 – gauni wound‘ą. Ant 3,4 – nieko. Tai va tokie, „dviašmeniai“ daiktai. Kadangi jie vis dar ieškojo, mums su sesele, nebeliko ką veikti, patraukėm link namo abu, nes jame jau buvo apie 6 zombius. Pasirodė, kad Bekė šaudo su chirurginiu tikslumu, headshot‘ais versdavo iš klumpių zombius ir labai taupė šovinius. Tada Justas man užmetė „Tikėjimą“ (Faith), kuris ant manęs laikosi pastoviai (+1 kaulas) , o galiausiai ir „Heroe‘s Resolve“ („Remains in play“ korta – dar +1 kaulas ir „wins on ties“). Taigi, taip aš tapau „ultimate killing machine“ – ridenu 5 kaulus, ant lygiujų laimiu, galiu nukancelint bet kokią zombiu fight kortą. Seselė iš paskos atgydo po 2 wound‘us. Aišku, aš nebegalėjau daryti „search“ veiksmo, nes būtų nulėkus „Heroe‘s Resolve“ korta, bet net neketinau to daryti! Tai aš nebesuskaičiuoju, kiek ten tų zombių mes sumočinom, tiek paprastų, tiek „grave weapons“, kol galiausiai Semas rado, ko ieškojo – Sodininko Žirkles ! Taigi, apsišarvavęs ir apsiginklavęs jis metėsi į kovą. Roberto Steisi parduotuvėj rado revolverį, bet jos šadymo įgūdžiai toli gražu neprilygo Bekei. Taip pat, ji rado ir šio to naudingo – Mechaniko Džebo veržlėraktį, kuris išridenus dublį „instant“ kilina zombį, nereikia net tikrinti, kad dublis būtų didesnis už zombio kauliuką. Zombis gali išrident 6, o Robke 1,1 ir jis laimi. Geras dalykas... ir lūžta tik ant 1, nes metalinis
Kadangi ir Steisi buvo sužeista, nutarėm, kad jai reikia seselės paslaugų, mes pajudėjom link jos, ji – link mūsų. Name jau buvo gerai prisinkę naglų zombių – du su dalgiais, vienas su kirviu, ir vienas su mečete, paskui atrėpliojo dar ir pusę kūno turintis numirėlis. Bet Bekė ranka ir čia nesudrebėjo, ji ir toliau šaltakraujiškai taškė zombius su precizišku tikslumu. Subėgom į krūvą ir padarėm reorg‘ą – medicininį krepšį atidavėm Steisi, tokiu būdu ji galėjo gydyti arba mane, arba Bekę, o Bekė gydė ją arba mane – labai lanksti sistema. Įsirovėm į namą ir ėmėm valyti nuo brudo. Su mano 5 kaulais tai sunku nebuvo. Paskui prisijungė ir Semas. Lauke jau brėško rytas, o zombiai jau krito kaip lapai, buvo aišku, kad mes jau pakankamai išsitobulinom ir pririnkom kietų daiktų. Nors..Semas vos nežuvo
Zombiai vis tik spėjo pergraužti jo neperšaunamą liemenę, bet jis nemažam jų kiekiui nukirpo galvas, arba perkirpo per pusę su tom masyviom žirklėm. Bet staiga atsivartė toks zombis, visas apsivyniojęs spygliuota viela (Grave Weapon zombis) su labai bjauria savybe – kai mušies su juo, jei iš belen kokių savo kaulų išberi vieną – automatiškai pralaimi kovą. Tai pastatė mus į įdomią padėtį – aš negaliu su juo kautis, nes beriu 5 kaulus, kokia tikimybė neišbert vieneto. Kaip tyčia Bekei baigėsi šoviniai, jie juk iš oro nesiima... su juo nutarė muštis Semas, bet kaip tik beria- taip ir vienetas, zombis beria – vien šešetai. Nepatikėsit, bet nutarėm atsitraukt, visi kartu į kitą langelį namo, nes iki aušros liko visai mažai. Taip ir išgyvenom, bet Semas buvo leisgyvis, dar viena žaizda ir būtų miręs. Ale išgyveno... niekas nemirė ir apgynėm namą.
Šis scenarijus buvo idomus, nu bent jau mums, herojams. Pirmą jo dalį mes raganėjom su Arūnu, o antrą nutarėm pailsėt ir duot pasireikšti Robertui ir Justui. Po šio scenarijaus mano akyse labai pakilo kunigas. Jis nebuvo mano favoritas (labiausiai dėl to, kad negali šaudyti), bet dabar aš manau, kad tai tikrai stiprus veikėjas, ypač kai gerai sulimpa jam specialios kortos. Arūnas E. gerai spjaudėsi ten ant to kunigo, nes gerai aš jam gadinau kraują su tais cancelais. Jei ne kunigas, jis ten gerai būtų primėtęs mums brudų. Todėl manau, kad mums tikrai pasisekė. Seselė Bekė irgi pateisino savo vardą čia. Įtampos šiame scenarijuje buvo mažiau, nes mes kažkaip užtikrintai žaidėm, bet buvo daug fun‘o. Šiame scenarijuje labai derėjo Grave Weapons dekas, nes pagrindinė taisyklė – zombie auto spawn, kas reiškia, kad zombiai keliasi bet kokiu atveju, todėl matėm nemažai įvairių Grave Weapons zombių. Mes visai neišnaudojom Survival Tactics deko, bet taip jau gavosi, kad pastatai tokie buvo, kad nurodydavo į „Unique Items“ deką. O ir iš pastarojo traukėm tikrai ne geriausius daiktus.
Baigėm kažkur pusę keturių, o tai jau kiek žemiau standartinės penktadienio geimų sesijų normos, bet tikiuos vaikinų žmonos labai ant jų nesupyko, nes mes turėjom tikrai gerą laiką. Ir standartiškai pavarėm tris scenarijus, kaip visada, nors jie buvo ir ilgesni. Tuo pačiu padėkosiu ir savo žmonai, kuri kažkur tarp pirmo ir antro scenarijaus suguldė abu vaikučius.
Taigi, dabar bus eilė penktadienių, kai reiks dirbti, tad kurį laiką Friday Night Gaming at Brazlowsky‘s Place nebus, galima bus pailsėti Taip pat, manau darysim šiokią tokią pertrauką zombiams, nu nebent iki kol gausiu Timber Peak expansioną. Pas mus, žiūriu, būna tam tikrų žaidimų streak‘ai, kai tas pats geimas žaidžiamas kelis penktadienius iš eilės, kaip buvo su Battlestar Galactica, o dabar ir su zombiais. Pliusai, kad gali įsigilint į žaidimą, nereikia aiškint taisyklių, nes daugmaž vis ta pati chebra žaidžia. Bet kad per daug neįkyrėtų, aišku, reikia daryti pertraukas, nes geimų tai turim į valias.
P.S. Aš biški beprotis, nes prirašiau 5 Word‘o lapus.
