Autorius Tema: Žaidimų reportažai ("neklubiniai" susitikimai)  (Skaityta 175898 kartus)

Nostromo

  • Knight
  • *****
  • Įrašai: 2638
Re: Žaidimų reportažai ("neklubiniai" susitikimai)
« Atsakymas #60 Įrašytas: Gegužė 15, 2013, 00:40 »
Antra dalis – „Atsargų kaupimas“


Vaidmenis atliko:

Nostromo – Dženė/Selė
Justas – Bilis
Edis – Semas/Rašelė
Doncė – Kunigas Džozefas
Arūnas B. – Zombių valdovas
 
„Nuo to įvykio praėjo jau trys savaitės. Ir kas galėjo pagalvoti – mes į orą išnešėm visą Vudinveilo ligoninę. Manėm, kad sunaikinom užkrato epicentrą, bet... buvo kažkas dar, ko mes nežinojom, bet pasekmes matėm puikiai – gatvėse vis atsirasdavo naujų zombių, nors sutiktus pakeliui negailestingai naikinom. Per tą laiką netekom Kenio - vaikis mirė taip kvailai, kad man iki šiol apmaudu - savo budėjimo metu, jis tiesiog pamiršo užtaisyti šoviniais šautuvą. Per tai vos nežuvom visi. Nuo tada laikėmės kartu – aš, Semas, Džozefas. Tiesa, vėliau prie mūsų prisijungė Bilis, šerifo sūnus, ambicingas paauglys, bet vikrus ir greitas kaip žebenkštis. Prieš kelias dienas mūsų grupelė atrado šį namą, kuris tapo dabartine mūsų buveine. Namas buvo geros būklės. Viduje radome nemažai naudingų daiktų ir netgi tinkamo maisto, tikriausiai jo šeimininkai privalėjo palikti jį paskubomis. Mes įrengėm įtvirtinimus ir užtaisėm silpnas vietas, žodžiu - įkūrėm mažą tvirtovę ir kol kas joks vaikščiojantis negyvėlis dar čia neprasibrovė. Bet artėjo žiema ir visi suprato, kad dabartinėmis sąlygomis iki kitos vasaros neištversim. Tada gimė planas – apieškoti visus šalia esančius namus, pastatus, parduotuves ir pergabenti visas atsargas čia. Nesvarbu kas tai - maistas, medikamentai, amunicija – tiks viskas. Tai vienintelis mūsų šansas ir tai įvyks šiandien....“ – tokios buvo paskutinės eilutės Dženės dienoraštyje. Mergina jį užvertė ir padėjo ant lentynos. Visi buvo pasiruošę – kiekvienas turėjo kuprinę atsargoms. Ketveriukė nusprendė išsiskirti – taip, tai nebuvo labai šauni mintis, gal net klaida, bet tokiu būdu buvo galima apieškoti kiek galima daugiau pastatų, kol nesutemo. Naktimis labai padaugėdavo zombių lauke, todėl tamsoje bet koks žygdarbis reiškė mirtį. Bilis atsargiai pravėrė duris – nieko... ramu. „Ar visi žinot ką turit daryti?“ – visi linktelėjo galvomis. „Gerai, sėkmės tada visiems“ – tarė Bilis ir nuskuodė į priekį. „Vilką kojos peni..“ – dar spėjo pagalvoti Dženė. Šioje, pavadinkime, „operacijoje“ ji buvo atsakinga už medikamentų surinkimą. Kadangi toje vietoje, kur seniau stovėjo ligoninė, jau seniai baigė rūkti pamatai, antras pagal didumą medicininės paskirties pastatas buvo miestelio vaistinė. Ten ir patraukė Dženė. Praėjus pusvalandžiui ji jau buvo vietoje. Būtų gal ir greičiau atėjusi, bet teko keisti kursą, jei nenorėjai susitikti su zombiais. Dženė pravėrė duris ir viršuje skardžiai sutilindžiavo varpelis, koks paprastai būna įtaisytas, kad informuotų apie naują klientą. Dženė riebiai nusikeikė, kurį laiką stovėjo ramiai. Niekas nesiteikė reaguoti į garsą. Šviesiaplaukė atsegė krepšį ir pradėjo krauti į jį vaistų dėžutes ir buteliukus, mintyse vardindama tai, ką jau įdėjo. Būtinai reikėjo tvarsčių ir antibiotikų. „Ir kaip tie vaistininkai susigaudo tokioje gausybėje pavadinimų. Aha, štai ir reikiami vaistai.“ - kuprinė greit prisipildė. Kadangi dar liko laiko, ji nutarė apieškoti vaistinę nuodugniau. Netikėtai ji pastebėjo keistą daiktą – tai buvo antrankiai. Antrankiai vaistinėje? Šalia matėsi kraujo pėdsakai. Ir tada ji prisiminė keistąjį kalinį, kalėjimo bėglį su didžiuliu kūju. Kaip filmo fragmentai viskas susidėjo į vientisą paveikslą – mintyse ji matė, kaip Viktoras, pabėgęs iš kalėjimo užklydo į Vudinveilo miestelį. Jis buvo sužeistas, todėl užsuko čia, palikdamas kraujo pėdsaką. Čia nusiėmė antrankius ir susitvarstė. Dženė pakėlė antrankius – jie atrodė lengvi, bet labai tvirti – tokie išlaikytų net prirakintą zombį. Su ta mintim įsidėjo antrankius į kišenę, tada užsimetė kuprinę ant pečių ir išsliūkino lauk. Lauke ji prasilenkė su kunigu. Džozefas buvo atsakingas už maisto davinį, todėl neskubėdamas, tvirtu žingsniu ėjo į prekybos centrą. Jis jau seniai nebevilkėjo sutanos ir niekas nebūtų pasakęs, kad šis žmogus – šventikas. Bet tikėjimas Džozefo neapleido nei minutei, būtent tai ir palaikė viltį. Prekybos centras pasitiko atviromis durimis, betvarke ir įvairiausių kvapų mišiniu. Kvapo priežastis buvo greit gendantys maisto produktai, o taip pat keletas lavonų ant grindų. Bet konservai buvo nepaliesti ir puikiausiai išsilaikę. Džozefas pradėjo juos krauti į krepšį. Nežinia, ar skardinių skleidžiamas garsas, ar kas kitas patraukė poros zombių dėmesį, trečias iššlubavo iš šaldiklio. Numirėliai pajudėjo link kunigo, kuris per skubėjimą nespėjo prikrauti pilnos kuprinės. Įvyko trumpa kova, šventam tėvui pavyko atstumti vieną zombį ir jis, nusprendęs, kad jėgos nelygios, nubėgo prie išėjimo. Geriau jau mažiau, bet saugiai parnešti visą tai į slėptuvę. Grįždamas atgal Džozefas beveik pasivijo Dženę. Ji nešė pilną kurpinę, todėl judėjo lėčiau. „Ar tu pastebėjai, kad kai kurie numirėliai yra kiek kitokie ?“ – paklausė merginos kunigas. „Taip... aš vakar mačiau tik pusę kūno turintį lavoną, kuris judėjo vien rankomis...“ – atsakė ji ir pasitaisė krepšį ant peties. „Man tai visiškai nepatinka... panašu, kad jie mutuoja.“ – Džozefo veidas atrodė susirūpinęs. Jei jau buvo priėję slėptuvę, todėl pokalbis tuo ir baigėsi. Iškrovę atsargas, abu mažumą pailsėjo ir pasiruošė antram reidui....

Tuo tarpu Bilis laiko veltui neleido. Jis neturėjo užduoties pargabenti vienokių ar kitokių resursų, todėl nutarė pasirūpinti namo saugumu. Būdamas miklus, jis spėjo aplankyti nemažai pastatų ir juos apieškoti. Sekėsi gerai: Bilis rado įvairiausių daiktų. Jo pirmas radinys buvo senovinis revolveris. Tėvas buvo mokęs jį elgtis su tokiais daiktais. Biliui tiesiog niežtėjo rankos išmėginti, ar šis ginklas gali šaudyti. Ilgai laukti nereikėjo, mat kai kurie pastatai nebuvo visiškai tušti. „Eina na...“ – neišlaikė Bilis, kai vienam zombiui šūvis nunešė kone pusę galvos. Problema buvo šoviniai, mat revolveris naudojo kažkokį keistą, nestandartinį kalibrą. Vaikinui norėjosi pasiimti ginklą su savimi, bet primetė, kad bus per sunku tampytis masyvų geležies gabalą, kuris dabar tiko nebent į nosį užtvoti. Įrankių skyriuje jis rado laužtuvą ir elektros pakrovėją, bet kiek vėliau sandėliuke aptiko kai ką geresnio – du bakelius benzino. Šie buvo sunkūs, tad teko atsisveikinti su kai kuriais daiktais. Benziną vaikinas išlaistė šiaurinėje namo pusėje, prie valgyklos ir vakarinėje – prie angaro. Dabar reikėjo iš kažkur gauti ugnies ir palaukti kol prisirinks lavonėlių...

Tuo metu kitame miestelio gale..

Semas buvo paskirtas atsakingas už amuniciją ir ginklus. O kur geriausia ieškoti šio gėrio? Nagi žinoma, kad ginklų parduotuvėje! Ir bene geriausias dalykas buvo tas, kad už juos dabar nereikėjo mokėti pinigų – tiesiog ateini ir pasiimi. O būdamas tvirtas it lokys, Semas jų panešti galėjo daug. Ginklų krautuvėlė jį pasitiko aklina tamsa. Semas įėjo į vidų, apgraibom surado jungiklį. Šviesos nebuvo. Vyras pagalvojo, kurioje vietoje galėjo būti sukabinti ginklai ir pajudėjo ten. Ir tikrai, pavyko užčiuopti kažką metalinio. Ir daikto svoris liudijo, kad čia greičiausiai medžioklinis šautuvas. Jis dar kvepėjo tepalu, buvo nei karto nešaudytas. Semas pasilenkė po prekystaliu, užkišo ranką ir apčiuopė kartonines dėžutes. Štai ir šoviniai ! Jis kruopščiai užtaisė ginklą. Priėjo prie lango ir su šautuvo buože išdaužė stiklą. Tolumoje matėsi keletas puikių taikinių išbandyti šautuvui. Trinktelėjo šūvis – zombis susmuko. Į šūvio garsą sureagavo tie, kas neturėjo sureaguoti. Leisdami šiurpius garsus, negyvieji artinosi prie ginklų parduotuvėlės. Semas leido šūvį po šūvio, taikydamasis į artimiausią lavoną, bet nemažai kulkų skriejo pro šalį, nežinia dėl ko – ar kad šautuvas buvo neprašaudytas, ar tiesiog iš jaudulio. Jau daug metų prabėgo nuo Vietamo džiunglių, nors principas ir ten ir čia buvo tas pats – išgyventi. Semas suprato, kad nesustabdys visų, tad pirmąjį prisiartinusį pavaišino buože į tarpuakį, antram žiebė tokį spyrį, kad vargšas prilipo prie sienos. Bet mirusieji, užuosdami šviežias smegenis buvo atkaklūs. Semą vis dažniau pasiekdavo nagai ir dantys. Teko sprukti. „Ech, nereikėjo šaudyti... tai kvailys“ – keikė save Semas. Jis pyko ant savęs, kad ne tik nieko neparnešė, bet dar ir buvo sužeistas. Jis traukėsi slėptuvės link, atsišaudydamas, o iš paskos judėjo numirėlių šleifas. Semas šaudė taupydamas šovinius, per arti priėjusius bausdamas buožės smūgiu į dantis. Jis laiku nepastebėjo per arti priėjusio zombio, apsirišusio dinamito lazdelėmis. Kai pagaliau atsisuko, negyvėlis buvo jau arčiau nei per metrą... Semas suprato, kas tuoj įvyks ir tada kaip sugreitintame filme pro akis prasisuko visas jo gyvenimas – sako taip nutinka žmonėm prieš mirtį. Jis galėjo prisiekti, kad negyvame zombio veide netgi matė kažką panašaus į pikdžiugišką šypseną, kai šis paspaudė detonatoriaus jungiklį...

Kaip tik iš antrojo reido grįžinėjo Dženė. Šį kartą ji pakeitė maršrutą, nes senuoju eiti tapo pavojinga, labai daug numirėlių sukiojosi aplink. Naujas kelias vedė per valgyklą. Prisiartinus arčiau atsivėrė kraupus vaizdas – valgykloje knibždėjo zombių. Ir tada ji pamatė Semą, po sekundės sekė sprogimas. Dženė užsidengė ranka veidą – pro ausį prašvilpė kažkoks objektas, vos jos neužkliudęs. Kai prasisklaidė dūmai ir dulkės, toje vietoje jau nebuvo nieko, sprogimas nunešė ir greta stovėjusius zombius. „Ne !“ - sukliko ji ir ašaros pasipylė iš akių, riedėdamos per dulkėtą skruostą. Ji jautė, kaip pirmą kartą per visą tą laiką, kai prasidėjo visos nelaimės, jos viduje kyla viską apimantis įniršis. Prie pat pastato Dženė pastebėjo numestą benzino kanistrą. Ilgai nemasčiusi, ji ryžtingai išsitraukė iš kuprinės signalinę raketą ir iššovė tiesiai į benzino baką. Sprogimas nebuvo baisiai galingas, BET... jis kažkaip užkabino valgyklos virtuvės dujų balionus. Šie sprogo keliskart didesne jėga – Dženė veidu netgi pajuto karščio bangą, o pro valgyklos langus tiesiogine žodžio prasme išskrido apdegę kūnai. Ji numetė tuščią signalinę raketą ant žemės ir įbėgo į namą...

Ten jos jau laukė Džozefas ir Bilis. Staiga kažkas pabeldė į duris. „O, Semas grįžo“ – pašoko Bilis ir nubėgo atidaryti durų. Bet už durų buvo visai ne Semas. Ten stovėjo juodaodė moteris su revolveriu ir žibintuvėliu rankose. „Kokio velnio ??“ – nustebęs iškošė Bilis. Keletą sekundžių jie nepatikliai žiūrėjo vienas į kitą. Tada Džozefas rankos mostu parodė moteriai užeiti. Bilis užtrenkė duris ir jas užrakino. Juodaodė atsisėdo ant grindų ir atsirėmė į sieną. „Na, sprogdintojai... norit visą miestelį sulyginti su žeme??“ – kimiai paklausė ji, bet pamačiusi, kad niekas nesuprato jos pokšto, surimtėjo – „Mano vardas Rašelė... aš policininkė - ieškau pabėgusio kalinio...“. Taip jie išsikalbėjo ir Dženė papasakojo viską, kas nutiko tą naktį. Rašelė ilgai tylėjo, mąstė pagaliau tarė – „Gerai, jei viskas taip pakrypo, pagelbėsiu jums su atsargų rinkimu...“. Dženė taip pat prasitarė, kaip žuvo Semas. Džozefas peržegnojo jo sielą ir visi pagerbė drąsų vyrą tylos minute. Tada Bilis apžvelgė pargabentas atsargas – „Čia daugiau nei pusę, bet mums dar trūksta“. „Mačiau keletą masyvių konteinerių angare, ten tikrai turėtų būti naudingų dalykų...“ – ištarė Dženė. „Tai ko mes laukiam?“ – pakilo Džozefas. „Gerai, aš jus pridengsiu, bet judėkit greitai, man liko nedaug šovinių...“ – Rašelė pažvelgė į savo  revolverį. Dženė pro duris išbėgo pirmoji, bet bėgdama laiptais ne taip pastatė koją ir ji nikstelėjo. Aiktelėjusi iš skausmo, ji judėjo toliau. Kieme, toje vietoje, kur kovojo Semas, po sprogimo matėsi nedidelis krateris. Angaras buvo netoli namo, bet aplink jį sukinėjosi keli numirėliai. Vienas buvo paprastas, bet kitas turėjo rankose šakes. Dženė buvo pripratusi prie lėtų numirėlių refleksų, tad buvo įsitikinusi, kad lengvai išvengs atakos, bet šakinis, netikėtai vikriai, kaip tikrai nesitikėtum iš mirusio, atliko duriamąjį puolimą. Dženė nustebusi pažvelgė žemyn – jei akys jos nemelavo, tarp šonkaulių kyšojo šakės smaigai. Tada smogė skausmo banga. Kojos spyriu ji parbloškė zombį, kuris griūdamas iš merginos kūno ištraukė šakes. Dženė susiėmė už kraujuojančios žaizdos. Bet čia merginos nelaimės nesibaigė – paskutinę blogą žinią ji pirmiau užuodė, nei pamatė. Tokio siaubingo dvoko ji kaip gyvenime nebuvo uosčiusi. Prie jos artėjo beveik suiręs lavonas, iš kurio tekėjo kažkoks balkšvas, lipnus skystis, aplink suko ratus musės. Dženei ėmė net akis ėmė graužti ir trūko kvapo. Dabar neaišku, ar patempta koja, ar sužeidimas, ar tas siaubingas kvapas buvo kaltas, bet Dženė jau nebegalėjo kovoti pilna jėga. Likusieji name matė, kaip ji parkrito po zombių sangrūda. Visi buvo šokiruoti - čia dar neseniai žuvo Semas, dabar - Dženė. Dar didesnis šokas jų laukė, kai pamatė, kad šviesiaplaukė pakilo nuo žemės – užkratas veikė stebėtinai greitai. Tada kažkas nutiko Biliui. Vaikinas kaip viesulas išlėkė pro duris ir pasileido tiesiai prie atgijusios Dženės. Zombių kompanija jau buvo pasipildžiusi nauju veikėju – atsvirduliavo dar vienas zombis su dinamito užtaisų. Bet zombiai nežinojo vieno labai svarbaus fakto, kurį žinojo Bilis. Jis kaip tik toje vietoje buvo prilaistęs benzino. Šalta ugnim degančiomis akimis, jis išsitraukė žiebtuvėlį, jį uždegė... „Atleisk, Dženi...“ – ašara nutekėjo jo skruostu ir jis sviedė žiebtuvėlį. Toliau viskas vyko kaip sulėtintam kine. Lėtai ore sklendė besiplaikstantis žiebtuvėlis, kol palietė žemę. Plykstelėjo liepsna ir iškart nugriaudėjo sprogimas – sprogo šalia buvęs numestas tuščias benzino bakelis – juk visi dar iš fizikos kurso žinome, kokia jėga sprogsta benzino garai. Sprogimo banga tiesiog nušlavė Dženę, tada užkliudė dinamitu apkibusį zombį. Pasigirdo antras, galingesnis sprogimas. Aplink buvę zombiai buvo sudraskyti į skutus. Bilis krito ant žemės. Pakėlęs galvą sustingo – neaišku kaip, bet zombis su šakėmis buvo vis dar ten. Visas apdegęs, kai kur dar smilkstančiais drabužių skutais. Tada, it pikta širšė atzvimbė kulka ir ištaškė jam smegenis. Bilis pasuko galvą ir pamatė antrojo aukšto lange Rašelės siluetą. Policininkė užtaisė revolverį. Bilis atsistojo. Aplink nebebuvo zombių, bet jis žinojo, kad toks triukšmas, kurį jie čia sukėlė pritrauks visą minią negyvėlių. Staiga kažkas pašaukė Bilį vardu. Tas balsas buvo LABAI pažįstamas. Jis atsisuko ir pamatė link jo bėgančią Seli. Seli buvo Bilio mergina, jie draugavo jau kelis metus, nežiūrint į maištingą vaikino charakterį. „Seli ! Ką tu čia veiki ? Čia nesaugu !“ – nors Bilis viduje džiaugėsi, kad ji gyva ir sveika, taip sakydamas nutaisė tėvišką veidą. „Žinau! Aš su tavim !“ – iš jos tono, Bilis suprato, kad nepavyks jos išprašyti saugiai grįžti į namą. „Ei, aš su jumis!“ - Rašelė buvo jau čia ir parodė į angarą – „Pabaikim tai...“. Seli kreivai pašnairavo į Rašelę. Visi pajudėjo prie konteinerių angaro kampe. Taip, ten tikrai buvo visko, ko jiems taip reikėjo. Tik va laiko buvo mažai, nes pradėjo rinktis „žiūrovai“. Žmonės pastebėjo, kad vaikščiojantys negyvėliai praktiškai užblokavo išėjimą iš angaro. Rašelė ėmė šaudyti, beveik kiekvienas šūvis pasiekdavo tikslą. Tuo tarpu Seli išspyrė vienintelį angaro sienoje buvusį langą. „Judam!“ – riktelėjo ir pirma išlindo pro langą. Iš paskos sekė Rašelė, kaip tik iššovusi paskutinį šovinį. Kadangi policininkė praretino zombių gretas, Biliui to ir tereikėjo – vaikinas bėgo taip, kaip dar gyvenime nebuvo bėgęs. Jis tuo pačiu atkreipė zombių dėmesį nuo dviejų merginų. „Bili ! Judam į policijos nuovadą, ten bus saugiau !“ – nebuvo aišku, ar Bilis išgirdo šiuos Rašelės žodžius, nes jis buvo jau toli. Abi merginos bėgte pasileido į policijos nuovadą. Įbėgusios užtrenkė duris ir pro grotuotus langus stebėjo, kaip skuodžia Bilis. Seli rado beisbolo lazdą ir pasiruošė atremti galimą ataką.

Bilis vis tik išgirdo Rašelės žodžius, o ir akies krašteliu matė, kur juda merginos. Jis norėjo dar kiek nuvilioti zombius kuo toliau nuo nuovados. Tada pakeitė kryptį ir kaip strėlė nuskrido į susitikimo vietą. Merginos tai matė ir jam prisiartinus, atidarė duris. Vaikinas įsmuko vidun ir girdėjo, kaip už nugaros vėl užsitrenkė durys. Bilis atsirėmė į sieną, sunkiai kvėpuodamas. „Pasiruoškit, jie artėja..“ – ištarė Rašelė, atidžiai tyrinėdama situaciją lauke. Ir tada it kas smeigtuku bakstelėjo Seli – „Ko tu čia komanduoji vis?? Per tave vos nežuvo Bilis !“. „Ar galvą pašalai?? Jei ne aš, jis išvis nebūtų išbėgęs iš angaro !“ – Rašelės žvilgsnis gręžte gręžė. Žodžiai šaudė it kulkos. „Raminkitės, merginos – dabar ne laikas ginčytis !“ – dar bandė raminti Bilis, bet įtampa vis augo. Žodis po žodžio ir merginos kibo viena kitai į plaukus. Taip buvo prarastos brangios minutės. Zombiai vis artėjo prie nuovados, glaudžiu žiedu supdami nedidelį pastatą ir vis mažindami galimybė pabėgti. Keletas jau sugebėjo įsibrauti į vidų. Tai matydamas, Bilis čiupo beisbolo lazdą, kurią Selė buvo numetusi ant grindų, kojos spyriu atlapojo duris ir puolė į lauką. Pasirodo, merginų peštynės sudegino daugiau laiko, nei atrodė – lauke jau buvo tamsu. Bilis pavaišino pirmą sutiktą numirėlį lazdos smūgiu. Smūgis buvo toks stiprus, kad lazda perlūžo pusiau. Vaikinas šveitė lazdos liekanas į kitą zombį ir suprato, kad prie slėptuvės prasibrauti nepavyks -  visi įėjimai buvo užblokuoti, aplink sukinėjosi daugybė zombių. Vaikinas nusikvatojo ir su riksmu metėsi į didžiausią smegenų rijikų būrį....

-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Štai tokia liūdna šios istorijos pabaiga. Zombių istorijos retai kada baigiasi laimingai. Tikiuosi jums patiko. Ačiū tiems, kas skaitė.
Trys svarbiausi dalykai vyro gyvenime: Alus ir papai...

Nostromo

  • Knight
  • *****
  • Įrašai: 2638
Re: Žaidimų reportažai ("neklubiniai" susitikimai)
« Atsakymas #61 Įrašytas: Gegužė 15, 2013, 01:01 »
As dar noriu trumpai patikslinti. Tie, kas yra žaidę, ar patys turi žaidimą, tikriausiai ras daug pažįstamų elementų ir supras kokios kortos buvo žaidžiamos. Labai stengiausi įpinti viską į abi istorijas. Pasakojimas kažkur 90% atkartoja žaidimo situacija, vykusią penktadienį. Tie 10% - juos reikėjo aukoti, kad susukti viską sklandžiai, be to reportą rašiau praėjus kelioms dienoms, tai jau atmintis glich'ino. O žaidėm mes štai ką : abu scenarijai buvo iš Survival of the fittest expansiono. "Search for the truth" reikejo herojams rasti du "unique items", kur būtų keywod'as - "record". Tokiuose daiktuose būna raidės, nuo A iki C. Pagal tai, scenarijaus aprašyme sužinai ką reikia daryt. Suradus pirmą, supratom , kad reikia pasprogdint Outbreak source, o suradus antrą - sužinojom, kad tai - ligoninė. Šiame scenarijuje buvo intensyviai naudojamos barikados ir galiu pasakyt - jos man patiko ir netgi labai pravertė - nes zombiai pro jas nepraeidavo apie 50%. Visi sulindo į mokyklą, o aš tryniaus kukurūzų lauke, taip sulaikydamas dalį zombių, kad jie neitų į mokyklą visi. Nors su daiktais truputį strigom, bet laimėt pavyko.
Antras scenarijus buvo "Supply run". Čia buvo 6 pastatai, sužymėti nuo 1 iki 6. Ateini prie reikiamo pastato, darai "search" , atsiverčia numerelis ir matai koks skaičius - vadinas tiek "supply" tokenų jame bus. Aš vaistinėj atverčiau net 6, tai reikėjo dviejų reidų, nes vienu metu gali nešti iki 3 tokenų. Mansion'as centre buvo "fully baricaded" tad zombiai į jį jau net nebelindo, matomai pasimokė iš praeito scenarijaus. Bet šiame mes padarėm dvi dideles klaidas. Pirma - mes pamiršom, kad "explosive" zombius reikia tikrint kiekvieno zombie turn'o pabaigoje - jei išberi 6, jie sprogsta. Antra - "grave weapons" zombių negali būt ant lentos daugiau nei 8, o Arūnčikas vienu metu jų turėjo gal 12 :) Tai nenuostabu, kad mums buvo tikrai sunku. Dar viena salyga, kad zombiai laimi, jei nužudo ne 4 (kaip yra default salyga), o 3 herojus. Šiaip scenarijus labai įdomus ir man niežti nagus pakartot jį dar kartą, manau tikrai įmanoma laimėt.

Kas liečia veikėjus, jūs nepatikėsit, bet antrą scenarijų pradėję, mes gerai išmaišėm "character sheet'us" - ir išsitaukėm praktiškai tuos pačius veikėjus, nors juos valdė jau kiti žaidėjai. Bet tai kur tikimybė, kad 3 iš 4 žaidėjų pasikartos ?? :) Žinoma, man tai leido susukti labai dailiai dviejų dalių tarsi susijusius aprašymus. Tai gavosi, tarsi savotiška kampanija, susidedanti iš 2 scenarijų. O kampanijas mes manau žaisim - jei per vakarą įmanoma sulošti 2 - 3 scenarijus, būtų labai faina, išėjus scenarijų , kitą pradėti su išgyvenusiais veikėjais. Kaip sakant - aš working on it !

O penktadienis tikrai buvo žiauriai teigiamas, nes kaip matėt - susirinko kiek nestandartinė publika, bet nežiūrint į tai mes tikrai turėjom blast'ą !
Trys svarbiausi dalykai vyro gyvenime: Alus ir papai...

ExLegendz

  • Master
  • ****
  • Įrašai: 702
Re: Žaidimų reportažai ("neklubiniai" susitikimai)
« Atsakymas #62 Įrašytas: Birželis 02, 2013, 10:47 »
Vakar buvo kažkoks wining day man :D
Susirinkom pas Ramą, aš ir Justas, kol Laukėm Gintės. Išbandėm kortų monopolį, ten jau toks luckis, kad ir ant tavęs važiuoja tai neilgam :D prasukau makles, atėmiau iš ramo rinkinį ir staigiai padėjau porą savo, kas reiškė GG.
Lošėm Gears of War, split scenarijų, pasiskirstėm, aš su Gintaru, o Justas su Ramūnų. Jie gavo mažesnį žemėlapį, bet kažkaip šoblos daugiau pas juos rinkos, ginklai birėjo į visas puses. O Mum ginklų nedavė, bet šovinių užteko. Prie mūsų niekas nepriėjo, nes aš su savo juoduoju broliu gyniau Gintę, kai pamišęs ir iššaudėm visus atsipūtę. Kai atsivartėm iki galutinio kambario, iššoko daug mėsos, bet ji kažkaip labai nesikandžiojo. Pas mus labiausiai nukentėjas tai buvo Ramas, jam vis po vieną žaisdą įkasdavo. Vienu metu buvau išsitaškęs iki 1 kortos (hp), bet baigėm su 5 kortukėm, kai laimėjom. Iškirtę 4 grinderius.
Dar buvo šiokia tokia pauzė, vidurį žaidimo, kur spėjom sumest picikes, nors pirmą ratą Gintė raganėjo, paskui pavyko prasisukt ir dėt per šonus gerai, Pakepiau 6-7 Receptus. Win streak tesias.
Ir pabaigai, pakurėm Starcraft 2x2, kadangi porą mokančių ir porą lamerių, tai pasiskirstėm, kad aš su Justu, O Gintė su Ramu. Biški nuobodokai tarpais judėjo žaidimo tempas, bet visai smagiai pakariavom, Ramas susipešė su Justu gerai, kuris nelabai manęs klausėsi, ir dar bambėjo kad jam nepadedu :D bet šiaip ne taip išvarė Ramą iš centro. Man Gintaras surušino expansioną, tai visą žaidimą labai trūko mineralų, bet aš kai visad ramiai užsivaldžiau taškus, ir po biški atmušinėjau Gintarą, kai jau išstūmiau jį laukan, žiūrim, kad laikas baigiasi. Ir priešininkai pripažino pralaimėjimą, nes jiems jau buvo gan riestą, ir ant rato taškais aplenkėm. Tai reiškė dar vieną pergalę.
Lošiau už Protos Aldarius morkinius. Plačiau gal Ramas papasakos :)

Marius (Pirmas vardas) a.k.a (dar žinomas kaip)
Zazas (mIRC, Action games) / Wiedras (Strategy games) / Exas(Nuo ExLegendz (RPG))

Nostromo

  • Knight
  • *****
  • Įrašai: 2638
Re: Žaidimų reportažai ("neklubiniai" susitikimai)
« Atsakymas #63 Įrašytas: Birželis 02, 2013, 13:44 »
Nu je, buvo neeilinis neklubinis susibegimas ne 5dieni, o 6dieni. Nu pas mane buvo plotas, zmona seminare, o ka veikt ? Tiesa, del "neklubinio" susibegimo smarkiai abejociau, nes visi dalyvave buvo klubieciai, bo neklubieciai buvo tai Trakuose, tai Palangoj, tai saslus kepe, o mes kaip kokie geekai, per svilinanti karsti lauke sedejom mano salione ir pasikure ventiliatoriu darem dirbtini vedinima. Aciu uosvienei, kuri buvo pasiemus abu vaikus geroms porai valandu, tai lauke vaikai pabuvo, smelio dezej ir su dviratuku.

Taigis. Kol laukem kitu, Justas parode trumpa geima, kuris neturi pavadinimo, bet galima vadint ji "3-5-7". Juodai trumpas, bet jei nezinai sistemos, laimet praktiskai neturi sansu, kuo isitikinom as ir Mariukas. As laimejau kazkaip viena karta, o Marius nezinau, ar laimejo, itariu ne, nebent Justas pasidave. Tada dar uzkurem Monopoly Deal, cia kortu geimas ta tema, bet labai toks easy ir kabinantis. Nepasakyciau kad ejo korta, bet buvo puse velnio iki tol, kol Mariukas eteme is manes visa geltona rinkini, o as neturėjau rankoje paneigimo kortos, ja turėjo Justas, bet is jo niekas nieko nevoge. Justas turėjo dar ir babkiu primuses banke, gal koki 20 manau buvo. Zodziu buozino visi kaip kas galejo ir nejaute sazines grauzaties. Paskui atejo Ginte, kuris pas mane dalyvavo pirma karta. Kaip matot kartais darau zmoniu rotacija, priklausomai kas gali kas nea. Dar galvojom pasukti Karolukui ir Povkei, bet pastarojo numeri is Tomo gavau jau kai buvom susirinke, tai paziurejom, kad nemazai geimu yra 4 zaidejams.

Daba Povke klausykis - kaip supratai is Mariuko aprasymo, tai sutaskem Gow scenariju "Scatered" ir gan nesunkiai pasakysiu. Mesa scenarijaus, kad pakuriami iskart du atskiri mepai ir ten buna po du marinus. Losiam tarsi atskirai, bet kai tiek vieni , tiek kiti nueina iki mepo galo, atsidaro dar viena didele dalis ir mepai susijungia. Tada Boomerius pakeicia Grinderiai, kurie yra stipresne Boomerio versija, nors nebesaudo splash'u, bet geriau but coveryje, kai jie saudo, nes kitaip skaudes. Nu ir dar jie turi mesos ar sarvu daugiau. Tai va, reikia juos iskrusht ir visiems ateit i ta paskutini kambari ir ne vienam nebleedint, tuomet su liftu pasikelsim is pozemiu ir bus GG. Siaip pasakysiu, kad nei karto per visa geima nei vienas nebuvo pargriautas ir nebleedino. Cia jums ne berserkeris - as visada sakiau, kad kiti scenarijai yra zymiai lengvesni. Supratau, kad Justas nelabai komandinis zaidejas, kuo isitikino ir Mariukas veliau per Stara, nes cia jis mane paliko vos ne per puse mepo, nu mazdaug tu vis tiek issikapstysi , ar ne ? O tuo metu i mane ziuri pora tickeriu, pora boomeriu ir vienas dronas, o as sedziu geriausiu atveju su 3 kortom. Bet neuzlenke manes, bo as vis tik Markusas buvau. Kai komanda istaske Grinderius, as pergalingai izengiau i kambari ir pasakiau - "davai, kylam su liftu...". Labai gaila, kad taip ir neteko panaudot liepsnosvaidzio... dar isitikinom, kad neverta bandyti uzmetyt grinderiu granatom. Buvo vienam langelyje net trys jie - aisku, prasosi granatos. Ginte ismete tris i juos, Mariukas viena  - Nei vienas nemire, pora gal suzeistu tapo. Tada Justas teske i juos is Boomshoto, kuri buvo atemes is Boomerio, paskui dar is Hammerbursto pratrauke - buvo efektinga. Mariuko/Gintes komanda vienu metu buvo isvale pilnai savo mepa, pas mus pastoviai iskrisdavo ginklai, mes net granatu nebesurinkom, matai ant tiek ispinedej buvom. Zoziu, imanoma lost gear'sus, reikia tik nemyzt i kelnes. Beje, jau pakeliui GOW Mission Pack 1 , su dviem naujais scenarijais, naujais priesais ir ginklais. Bus proga susitikt net su paciu generolu Raamu – laukiam, laukiam.

Kol pertraukelej as maudziau ir guldziau vaikus, kolegos kepe picas. Laimejo vienareiksmiskai Mariukas iskepes lygiai 6 picas. Like kazkur po 3-4 tik.

Bemastydami, ka cia paskurit finalui, kazkaip sugalvojom, kad reikia lost Starcrafta, tuo labiau, kad Ginte ir Justas dar buvo nezaide. Losem teamais: as/Ginte + Mariukas/Justas, nes nusprendem, kad mums su Mariuku but vienoj komandoj butu neteisinga. As ir Marius buvom protosai, Justas – teranas, o Ginte – zergas. Eilini karta isitikinau, kad nemoku losti to geimo, o juo labiau uz protosus. Visu pirma issideployinau taip lievai, kad is abieju pusiu i mane ziurejo priesai, o dar sugalvojau daryti zealoto+dark templaro rusha ant Justo. Bet jis nepasimete, ir po to, kai nudėjau vieninteli marina, kuris saugojo jo baze, jis ja perskraidino i kita vieta. Tada eme kersyti. Zyle suvo greitai, bet va mano nindze buvo apsukri. Cloaking fieldas padėjo labai. Plius, Justas ir neturėjimo patirties ir ziniu stokos, gaude ja su visom pajegom, o ji vis pasprukdavo. Taip iki zaidimo galo jos niekas ir nenuzude. Buvo netgi momentas,kai planetoje stovi vienintele ir vienisa Justo baze ir salia stovi nindze mano, veterane kaip sakant. Taip buna kai puoli be plano, tad si karta buvo nefun. Nors resursu buvo daug, bet nepradejau vystytis technologiskai, tad su zealotais kazko daug nebenuveikiau. Ginte pasuko link lurkeriu , nors tai buvo neteisinga, nes Justas pradejo gaminti Wraith‘us, o Mariukas ejo ant Corsaru. Bet Mariuko korsarai buvo greiciau kosmetines paskirties, nesgi visi zinom kam reikalingi corsarai? Ogi tam, kad naikinti prieso oro pajėgas. O jei pas priesa nera oro pajegu ? Tada jie reikalingi tam, kad Paladino Belt‘e uzimti du pointus su taskais. Justas per event korta gavo pasiklydusi kreiseri, kuris isniro prie pat zergu homeworld‘o ir buvo netrukus numustas kamikadzes scourge, su dviem hidraliskais uz nugaros. Geriausia vieta zaidime – Mariukas pasiunte viena, labai savim pasitikinti zealota uzmusti vieniso zerglingo, kuris saugojo resursus. Bet pasirodo tas zerglingas buvo gerai pasiutes, tai baiges tuom, kad spejo įsikabint zeo i gerkle ir nusitempe ji kartu. Buvo smagu paziuret Mariuko veido israiska, kuri bylojo – „Wtf?? Ar taip imanoma ??“.

Zodziu, tarse jie mumis, o tiksliau mane. Aisku nebuvo taip, kad prispaude visai, bet net du ar tris kartus teko nugriauti baze ir perstatyti ja kitur, jei nenorejau visai jos prarasti, kol galu gale teranai isstume mane is gimtosios planetos ir Erebuso stoti, bet ten gyvenimas geras buvo, nes visi mano orderiai buvo auksiniai. Bet jau pagal progresa pasivyti ju nebegalėjom, nes jie buvo jau issiplete ir issivyste. Reiks man pradeti šlifuoti strategija, nieko nebus, nes geimas isties neblogas ir siulantis ivairiu strateginiu niuansu, reikia tik galvoti kai zaidi. Sveikinu priesu komanda su flawless victory. Kita karta Mariukas pasiule lost su pilnom taisyklem, t.y. naudoti visu triju statdiju leadership kortas ir herojus.

Kol viska susitvarkiau, ziuriu jau 4:26 ir uz lango praktiskai jau sviesu. Atsiguliau, o 7:40 mano abu vaikai jau nersia ir reikalauja demesio. Gyvenimas ziaurus, bet ko tik nepadarai del geimu....
Trys svarbiausi dalykai vyro gyvenime: Alus ir papai...

Justas

  • Servant
  • ***
  • Įrašai: 213
Re: Žaidimų reportažai ("neklubiniai" susitikimai)
« Atsakymas #64 Įrašytas: Birželis 02, 2013, 18:33 »
Prie vakaro reportažų norėčiau ir aš savo įspūdžius dadėt. Buvo labai įdomus vakaras, kadangi išbandžiau net 4 žaidimus, kurių nebuvau bandęs: Monopoly Deal, Picas, Gears of War ir netgi Starcraftą, kurio nesitikėjau sulošt iš viso, nes visi sakė, kad tai be galo ilgas geimas( taip iš tikrųjų ir buvo  :smile: ).
Monopoly Dealas nustebino tuo, kad, priešingai nei jo tradicinėje versijoje, nėra tokios monotonijos - ridenk ir pirk, atsiranda nenuspėjamumas. Dėl to Marius labai ramiai laimėjo žaidimą, o mes su Ramu likom sėdėt nesupratę, kas atsitiko.
Apie Picas aš nekomentuosiu, nes taip ir nesupratau, ką aš ten iškepiau. Tiesiog atsitiktine tvarka mėčiau į krūvą kas po ranka pakliuvo.
Gears of War paliko visai neblogą įspūdį. Iš klubiečių žaidimų buvau susidaręs nuomonę, kad žaidimas yra labai sunkus ir buvau nusiteikęs pamatyt mūsų marinus išguldytus, bet pradėjus žaisti pamačiau, kad reikalai nėra jau tokie blogi. Kol Marius su Gintaru ramiai šlavė savo pusę, mes su Ramu šiek tiek apšaudėm savo priešus ir praslinkom iki kambario galo likusius palikdami už nugarų. Teks pripažinti, kad tada per daug įsidrąsinau ir mečiausi į priekį, kas Ramui tikriausiai nelabai patiko, nes palikti priešai jį šiek tiek apkandžiojo. Na, bet Ramas būdamas kietas marinas ir nusičiupęs flamethrowerį be didesnių problemų išsisuko iš situacijos. Paskutiniajame kambaryje mes gana greitai ištaškėme locustus ir žaidimas buvo baigtas.
Baigę Gears'us ėmėme svarstyti, ką lošti toliau ir po trumpos diskusijos buvo užsiminta apie Starcraftą. Užmetėm akį į laikrodį ir nusprendėm, kad laiko užteks( padarėm klaidą  :smile: ). Po ilgo ir nuobodaus taisyklių aiškinimo bei žaidimo deploy'inimo atsidūriau komandoje su protosu Mariumi,o žaidžiau už ne itin geros reputacijos terraną Mengską, kuo visai nesidžiaugiau. Vėliau supratau, kad visgi Mengskas buvo visai neprastas, nes jeigu bučiau gavęs kitą rasę, ko gero Ramas būtų mane labai tvarkingai sudorojęs, bet apie viską nuo pradžių. Žaidimas prasidėjo mūsų planetų dėliojimu. Tai labai svarbi dalis, nes priklausant nuo strateginės padėties, gali būti visą laiką puldinėjamas arba gali labai saugiai tupėti ir netrukdomas tobulinti technologijas bei armijas. Išdėstymas gavosi toks: Ramas šalia visų, aš šalia Ramo ir Gintaro. Supratau, kad, kaip naujokas, ko gero negalėjau padaryti didesnės klaidos, nes šalia du priešai, o mano sąjungininkas visai kitoje respublikoje. Ramo taktika buvo aiški: geriausia gynyba yra puolimas, tai pirmu ėjimu jo protosai atsidūrė mano bazėje, be gailesčio sunaikindami visą mano apsaugą( kurios sudėtyje buvo net vienas marinas). Mano laimei, pradėjau suprasti, kas per daiktas yra terranai ir, kad viskas dar nėra taip blogai, kaip atrodo - terranai savo judėjimo fazėje gali perkelti bazę į kitą laukelį, kitaip tariant, kaip ir kompiuteriniame žaidime yra natūralus protosų priešas (protosai yra stipresni, bet turi mažiau pajėgų, todėl žaidimo pradžioje jiems sunku sugaudyti mano bazę). Taigi, paleidau visas pajėgas į Ramo pagrindinę planetą, palikdamas protosus gainioti mano skraidančią bazę. Po poros partijų įnirtingos kovos tarp terranų ir protosų, Ramas buvo priverstas trauktis į gretimą planetą. Kaip keista bebūtų, tik po šios kovos atsibudo mūsų komandos nariai Marius su Gintaru. Marius ėmė rimtai gaminti armiją, o Gintaras, ko gero supratęs, kad situacija krypsta į blogąją pusę, nusitaikė į mano naują teritoriją. Vėlgi, kaip ir kompiuteriniame žaidime, terranai nėra labai sėkmingi prieš zergus, todėl man pajėgos labai greitai sumažėjo per pusę, o kol buvau užsiėmęs su zergais, Ramo protosai ėmė labai greitai atsigauti. Nors žaidimas ėmė linkti į pabaigą, bet laikrodis jau rodė pusę keturių, tad teko partiją nutraukti. Nors mes sutarėm, kad dėl didelės taškų persvaros žaidimą laimėjo Marius ir aš, tačiau neaišku, kaip pasibaigęs būtų žaidimas. Per visą žaidimą ant lentos tvyrojo chaosas(kaip Ramas rašė, net Mariui teko labai nustebti, kai jo planus sugadino vienas zergas  :D ), o abiejų pusių komandinis darbas buvo labai prastas, todėl visiems teko įvairiai suktis iš padėties, o tai, manau, įnešė į žaidimą daug įdomumo.
Galiu pasakyti, kad vakaras buvo tikrai labai įdomus, teko išbandyti daug naujų geimų ir nors nesinorėjo smarkiai strateguoti, teko gerai pasukti galvą norint laimėti. Vakarą užskaitom :smile: .

Nostromo

  • Knight
  • *****
  • Įrašai: 2638
Re: Žaidimų reportažai ("neklubiniai" susitikimai)
« Atsakymas #65 Įrašytas: Birželis 03, 2013, 00:19 »
O mes uzskaitom tikriausiai pirmaji Justo reporta. Dziugu, kai zmones netingi brukstelti apie prabegusia sesija. Is esmes visi raso apie ta pati, bet skiriasi kiekvieno rasymo stilius, plius zmogus pasako kas tuo metu buvo jo galvoje ir isreiskia nuomone. Zodziu, nesustok ir toliau taip ! +1  :good:
Trys svarbiausi dalykai vyro gyvenime: Alus ir papai...

ExLegendz

  • Master
  • ****
  • Įrašai: 702
Re: Žaidimų reportažai ("neklubiniai" susitikimai)
« Atsakymas #66 Įrašytas: Birželis 08, 2013, 12:31 »
Kad greit atėjo ryc :)  Po pasisėdėjimo, pas Ramą. Atėjau pavėluotai, spėjau pažiet, kaip peliukai feilino, ir dar su palengvintom taisyklėm :D prisimastė, kad jie gali pabėgt ar tai gydytis, nors nieko jie negalėjo :crazy: tada nebeleido man taisyklių graužt :D ir sako palošk. biški pajudėjom, kol griuvo chebra ir baigės laikas scenarijui. Pakūrėm RDI, mane suvėlė per kelis turnus, kad net paragaut nieko nespėjau. Pradėjom su lošimu, jau beveik laimėjau gerą kalną, ir pyst padavėja nušlavė viską. Guliau pas kiaules, taip nesmagiai, bet užtat galėjau palapnot ramiai, kol kiti bandė nusigert. Patiko kai chebra lingavo į mano SMS'eskes. Tuo tarpu greit pas mane į tvartą pradėjo rinktis visi, net ir buožė išradėja, kur niekas nesitikėjo, o laimėjo, kas idomiausia, tai tas kuris nesimuša, alchemikas trolis, su savo pilstukais nugirdė visus. Nors pats vyrs kelis kartus po 6 promilės įkalė.
Toliau sekė, Cash'N'Guns gavau kiaulę (mentą), galvojau bus žopą, dar man senelis paliko dvivamzdi, kas sakė, kad dar daugiau vamzdžių kryps į mano pusę. Po biški pradėjau skambint dispečerej, pirmas roundas labai gerai buvo. Tada visi supyko kad buhalteris lievas ir jį suvartė kaip gerą surį, kokias 5 žaisdas susirinko :D Paskambinau antrą kartą, įtariamųjų sumažėjo, tada mane pašovė, niekas neskambino, tai visai nekažką, ir kai nusitaikiau neįpaskutinį įtariamąjį Justas mane išrišo, bet jau jiems buvo vėlu, nes su bang bang bang nukaliau du, likau stovėt, ir paskambijau paskutinį kartą. Visi taip OMG, kaip čia susivėlėm, liko lemiamas roundas, 4 vamzdžiai į mane, nesudrebėjau ir visi tušti. auto win :D
Ir dar miegodamas lošiau lord of rings, buvau fatty su phat ranka pastoviai turėjau apie 15 kortukių, o baigiau su 10 rankoje, easy money :D

Marius (Pirmas vardas) a.k.a (dar žinomas kaip)
Zazas (mIRC, Action games) / Wiedras (Strategy games) / Exas(Nuo ExLegendz (RPG))

Nostromo

  • Knight
  • *****
  • Įrašai: 2638
Re: Žaidimų reportažai ("neklubiniai" susitikimai)
« Atsakymas #67 Įrašytas: Birželis 08, 2013, 15:28 »
Kaip visada Mariukas yra konkretus ir glaustas, kaip dėjo dviem eilutėm visą sesiją. Aš, kaip įprasta, pabūsiu šiek tiek „iškalbesnis“. Taaaip.... žinot, aš manau, kad kai kurių besirenkančių pas mane žmonių žmonos/draugės kokią dieną patykos manęs tamsioje tarpuvartėje - užtai, kad jų vyrai grįžta namo paryčiais. Bet juk logiškai, tai ne pas mergų būna, ar ne ? Šį kartą įtariu sumušėm rekordą – kai aš dėjau galvą ant pagalvės, dar rašiau žmonai SMS, o laikrodis rodė 04:46, manau užmigau dar nespėjus gegutei išmušti penkių ryto. Dabar prisiminiau, kaip Mariuko žmona Kristė jam griežtai pasakė – „varai su mašina, nes nenorių, kad vaikštantį naktį tave kas nors atkirstu...“ Nu jo, išmetus tą „vaikštantį naktį“ sakinys gal ir būtų teisingas, nes buvo taip šviesu, kad eidamas galėjai skaityt knygą! Kas čia ką bekirs vidury „dienos“...

Nu, o buvo va kaip. Šaikelė pradėjo rinktis kaip susitarę, po vieną, kelių minučių skirtumu. Aš tuo metu su įkarščiu pliekiau „Portal“ bonus levelius ir rinkau achievementus, kai pirmas, kaip visada atėjo Justas. Paskui atvarė Edis, dar už kelių minučių  - Arūnas su pelytėm. Paskui atsivartė Robkė, nu o Mariukas - žinojom, kad vėluos, nes žmogui darbas iki 19:00 , plius dar pavalgyt reik. Taigi, chebrytė užkūrė pelytes be sleevsų, kuriu Arunas negauna jau mėnesį (Maroom, are you reading this?). Aš užsiėmiau vaikais, tiksliau mažąją, kuri buvo it vaikinų atneštų energetinių gėrimų prisisiurbus (o gal ir buvo, kai nematėm??), nes energija taškėsi per kraštus anai, ir ji taip rideno kauliukus už blogiečius, kad net ant žemės jie krito, o mano didysis tuo metu parpė „pietų miego“. Tai kaip ten sekės tas pelytes žaist, nepasakysiu, tai manau plačiau papasakos tie, kas ten dalyvavo, bet kiek žinau jie failino, nes pasibaigė laikas (chapteriai), nors jau buvo atėję iki paskutinės plytelės. Dar mačiau, kad jiems buvo problema su šimtakojais, nes vieną jie plakė ypatingai ilgai. Joa ir dar vaikinai labai cheatino su taisyklėm, nes Arūnas B. atėjo neparuošęs namų darbų ir nežinojo daugybės taisyklių niuansų, tokių kaip – jei kaunies su priešu ir esi savo laukelyje vienas (šalia nėra kitų pelyčių), tu negali pasitraukt, kitaip sakant kapojies iki mirties. Nebent ateina kažkas iš kolegų, tada gali pasitraukti, bet tada tas kolega lieka „pririštas“. Tuos niuansus išskaitė Mariukas, kuris atėjo paskutinis, pasiėmė taisyklių knygą pirmą kartą gyvenime ir pradėjo žerti taisyklių perlus. Tai paskui visi jam sakė „nebeskaityk ir nebenervuok...“, o Arūnčikai – daryk išvadas. Pagal nerašytus klubo įstatymus, geimo savininkas taisykles privalo žinoti kaip 2x2.

Taigi, po epic pelyčių failo ėmėm mastyti ką lošti. Buvo dilema – lošti sunkų geimą ir daryti vieną sesiją, ar biečinti daug lengvų ir paprastų geimu, kitaip sakant – imti kiekiu. Kadangi dėl sunkaus geimo išsiskyrė nuomonės, pasirinkom antrą variantą ir pakrikštijom Pooky ir Eriną. Lošėm 6-se, tai teko skolintis keletą playmatų ir pinigų iš kito RDI seto. Arūnas B. gavo Pookį, aš gavau Eriną. Kiti gavo character‘ius iš trečio RDI seto. Edis buvo orkė-paladinė Serena, Justas – artefaktorė Wizgailė. Robkė buvo linksmų plaučių trolis Frenkas (Phrenk), nu o Mariukas tapo nagla fėja Kailina. Nu ir užsisuko balius. Pradžioj kažkodėl visi ne gėrė, o puolė muštis. Kai aistros aprimo, pradėjom балиавоть. Po vieno, dviejų lošimų pas Justa susikaupė gera krūva pinigų, ypač po to, kai jis pademonstravo mums pinigų siurblį ir aparatą, kuris alkoholį verčia į babkes. Kaip nekeista, abu artefaktai veikė be problemų. Su pinigais pasidarė striuką man, troliui ir orkei. Nežinau, kas nuriko, bet mes greit nukėlėm Mariuko fėja nuo babkių, ypač po to, kai ji laimėjo nesveika suma ir privalėjo viską atiduot gražiajai padavėjai su papais. Jis pirmas ėjo miegot su kiaulukėmis. Tas variantas leido Mariukui skaniai maukti TIKRĄ alų, kabliuoti TIKRUS čipsus ir skaitinėti taisykles, žodžiu – „linksmai“ leisti laiką. Sekantis buvo Edis, kuris gerokai susivėlė, nes už paskutines babkes nupirko kažkam papildomų gėrimu, liko su viena moneta ir pasibaigė gėrimai. Padavėja atnešė naujų, teko susimokėt ir Edis atidavė paskutinius grašius ir ėjo pas Mariuką į kiaulidę, kuris jam jau buvo sušildęs vietą, nes miegojo su savo vilku. Po to pastebėjom, kad Justas labai nuskurdo ir buvo trečias, kuris prisijungė prie babkes prapūtusių kolegų. Mūsų liko trejetas. Man jau liejosi vaizdas, nes buvau gerokai girta elfė, kol galų gale ištraukiau Dvarfų Ugninio Vandens – 4 promylės, bet kadangi buvau pasivertus į varną, tai dar +1, išviso 5 promylės. Iškriokiau „Горько !“ – susipyliau deginantį skystį į gerklę ir nuvirtau po stalu. Skirtingai nuo kitų, aš miegojau minkštoje lovoje, antrame smuklės aukšte. Man buvo likę tik 2 auksiniai, tai tiems velniams pasidalinti mano pingėlių nepavyko. Nu, o paskui trolis nesunkiai nugirdė ta zuikį ir laimėjo žaidimą.

Reziume. Apžvelgiant laimėtojo žaidimą, buvo keista, kad jis realiai kažko sudėtingo ir nemaklino. Pardavė tik vieną viralą Pookiui, paskui dažnokai vaišino savo gamybos gerimais, kurie labai lipo visiems. Plius – Frenkas net du kartus išpucino dvi dozes po 5 promyles – ot, vyras. Tai jam leido skaniai papildyt savo kišenes auksu. Plius, kelis kartus sėkmingai ištraukė vandens, ar švesto vandens, žodžiu žaidė tikrai gerai. Justui pradžioj artefaktai ir įrengimai veikė gerai, paskui kai išnaudojo „geras“ GEAR kortas, prasidėjo strigimai. Edis, iš šventumo įsikūnijimo greit nusirito į pačią apačią ir visą žaidimą ten sėdėjo, nu o Pookis, naujas charas, kaip tik priešingai, ilgą laiką buvo ramus. „Psychotic“ jis tapo tik kartą, bet niekam neįkando, nieko nesumušė, paskui prisirijo maisto ir tapo ramus. Aplamai, Pookis tą vakarą smuklėje ėdė DAUG. Taip, kad nepavyko atskleisti jo mušeikos sugebėjimų, nors antra vieta, dar kaip naujokui Arūnui, kuris pirmą kartą aplamai lošė RDI, manau yra super. Na, o manoji Erina, kaip gaila, nei karto nepasivertė į medį. Tai keista, nes į mešką ir varną verčiaus bent po porą kartų. Medžių kortų yra statistiškai mažiau, nei kitų, nes medis yra jėga. Patiko varnos būsena, nes pavyko gerai papildyti aukso atsargas, bet jei verties į varną, tiesiog būtina rankoj turėti „ignore drink“ kortą. Manau, trečia vieta, kaip su dar neišmėgintu deku irgi yra neblogai.

Kadangi jau lošėm „party“ geimus, išsitraukėm visų pamirštą „Cash‘n‘Guns“. Nupūčiau dulkes ir atidarėm dėžę. Sugalvojom neliesti jakudzų dabar ir pakūrėm „Undercover cop“ variantą. Kaip jau žinote Mariukui teko ta dalia. Jis dar be to gavo ir seną dvivamzdį. Pirmą roundą nei vienas neiššovė, tad visi liko stovėti, kas privedė prie dviejų labai nemalonių dalykų – visų pirmą, tai leido policininkui netrukdomam paskambinti, ką jis ir padarė. Visų antra – nesugebėjom lygiom dalim pasidalinti babkių. Tai priminė man vieną gerai patikrinta strategiją, kad reiktų pirmuoju raundu pykštelti į ką nors, nes jie visada nesitiki :) Toliau sekė pavieniai pasišaudymai, dalybos, kol priėjom tokį momentą: po vieno raundo, kuriame nedalyvavo Robkė ir Justas, buvo bandyta skambinti. Taigi Robkė su Justu pasirodė esą švarūs. Šešėlis krito ant Edžio, manęs, Arūnčiko ir Mariuko. Keista, nors aš kaip visada daug pezėjau, mažai kas įtarinėjo mane. Nusitaikėm - į Edį žiūri gal 4 vamzdžiai, tame tarpe ir mano, kuriame užtaisytas „bang“. Edis iškelia ranką... joje – granata! „Back off, you fucks !“ – Edis lėtai traukiasi atgal. Aš suprantu, kad pas mane kulka vamzdyje, gaila šovinių , bet dedu ginklą ant stalo ir lendu po stalu. Kiti nesitraukia. Nu ir kad prades palint – net trys žaidėjai atvertė „Bang, bang, bang“ kortas. Finalas – Edį suvarpė kaip retį, jis jau prieš tai turėjo 2 žaizdas, tai vyrukas baigė su kokiom 6! Maximum overkill ! Iš jo suglebusiu rankų iškrito granata ir nuriedėjo link likusių. GROOOM ! Į orą iškilo nepadalintų babkių debesis ir visi išgriuvo, gaudami žalos. Nu aš manau, kad jiems tikrai gaila buvo atiduoti tripple bang kortas, todėl nepaisė jie tos granatos, hehe – vadinas galėjau dar ir aš įsegti kontrolinį :) Taigi, mūsų buhalteris Edislovas mirė ir pasirodė esąs mafijinė struktūra. Sumaitojom saviškį... Įtariamųjų ratas dar sumažėjo ir man jau praktiškai buvo aišku, kad „быдла“ yra Mariukas. Bet ir jis pats tai suprato ir atvirai paskambino telefonu ir tai kaip tik buvo 6 roundo pabaiga – pati paskutinė galimybė tai padaryti. Aš turėjau galios kortą „you don‘t need it anymore..“ , tai pasiėmiau Robkės ginklą ir dėtuves (kaip po to paaiškėjo, čia buvo taisyklių užmiršimas, nes turėjau imti PIRMO kritusio ginklą, o tai buvo Edis.) Kaip paaiškėjo dar vėliau, Edžio ginklas ir kortos būtų pravertę labiau, nes Edis praktiškai nešaudė, tad ten buvo ir „tripple bang“ ir „bang“ kortos. Nu o Robkės arsenale buvo viena „bang“ – cool ! Bet dabar iškilo dilema – Mariukas gali atsitraukti tik kartą, po to, kai iškviečia mentus, o dar du raunai, pas mane – viena kulka. Ką daryt ? Kaip nuspėt, kada Mariukas trauksis ? Jis jau turėjo du wound‘us, taip, kad bet kuris šūvis užbaigia jo egzistenciją. Kažkaip primečiau, kad jis, sekančiu round‘u tikėsis, kad VISI taikysis į jį ir tikriausiai pabėgs, nes jau atvirai žinojom, kas yra kas. Tad į vamzdžius įgrūdau tuščias apkabas. Ir ką jūs manot – Mariukas neišsigando! Jis ramiai nusišypsojo ir pat parodė, kad juokauja, jo šautuvas irgi buvo neužtaisytas, kaip ir mūsų visų, nes kiti žaidėjai (Justas ir Arūnas jau nebeturėjo kulkų). Autowin, nes visiems buvo aišku, kad paskutinį varymą, Marius atsitrauks, nes jis turėjo tokią galimybę. Tada netikėtai užgriuvo mentai ir mus susėmė :) BET, kaip po to paaiškėjo, jei ir būtume nušnioję Marioką, laimėjęs būtų Arūnas B. kažkokiu stebuklingu būdu surinkęs net 175 tukstančius, kai pas mane buvo vos 85 tukstančiai, o pas Robke – 100 tukstančių. Žodžiu, buvo epic momentas šio seniai žaisto, bet kaip matom, išlaikančio savo šarmą, žaidimo.

Nu ką, laikrodis rodė apie antrą valandą, o gal ir daugiau, bet žmonės dar nenorėjo skirstytis. Sakom – reikia sužaist dar kažką tokio „lengvo“, nu iki valandos. Ir tada pastebėjom, kad Žiedų valdovą su Saurono expansionu GALIMA žaisti 6-se ! Dauguma neprieštaravo, ypač mes su Justu, kurie esam šio geimo fanai. Traukėm už Saurona, spėkit kas toks tapo ? Oje, tai mūsų evil masteris Arūnas B. Nu čia jam buvo išbandymas, nes Arūnas ne tik nėra lošęs ne tik Saurono, bet ir basic LoTR. Bet Justas jį nuramino, kad lošiant už blogio valdovą laimėt yra lengviau nei už zombius. Buvo keista lošt pilna sudėtim, nes juk nedažnai tenka Fatty matyt ant lentos. Pagal visą story flavourą Fatis iš tikro buvo Žiedų valdovo sagoje, jis tiesiog nekeliavo kartu su kitais 4 hobitais, o pasiliko Shire, kad suklaidintų visus, kas ieškos žiedo. Taigi Mariukas ir gavo Fatty, Edis – Frodo, Justas – Semą, Robertas – Merį, nu ir aš - Pipiną. Prognozavau greitą mirtį, nes maniau, kad pastoviai trūksim kortų, faktas jau akivaizdus – visiems neužteks life tokenų ir pan. Boy, was i SO wrong ! Mes laimėjom su tokia begėdiška persvara, kad net buvo nesmagu prieš Arūną. Nu man kortų truko pastoviai, bet visi kiti , ypač Justas su Mariuku buvo jų primušę pilną ranką – čia kaip tas atvejis, kai klube lošėm BSG, kortų buvo pilnos saujos – mlia, iš kur ?? Nu Fačio savybė leido jam traukti kortas, bet Fatis buvo nukeliavęs kone iki pusės Line of Corruption. O Robkė priešingai vilkosi gale labai atsilikęs. Tai mes jam sugalvojom perduot žiedą, tada prie jo beveik prijojo tamsos raitelis, tai mes sumanės paprikolint – paprašėm Gendalfo, kad jis nustumtų jį į patį pirmą Line of Corruption laukelį. Gavos, kad Robkė grįžo sau ramiai namo su žiedu. Kaip žinia, naikinat žiedą, ten labai daug gaunasi kauliuko metimų, arba mūsų atvejų – Saurono kvietimų, kurių metu jis žaidžia savo kortas su full consequences. Tai kaip sakiau, mes buvom ant tiek išpizdėję, kad galėjom paprašyti Gendalfo ignoruoti Saurono arba Nazgul'o kortą, bet to nedarėm, nes neprireikė, o Mariukas dar turėjo Fačio Fellowship kortą, su kuria galėjo paprašyti Gendalfo pakartoti jau kažkada naudotą jo kortą. Tai kaip ir dviguba apsauga. Taip pat mes nepanaudojom nei „The One ring“, nei „Watchfull Peace“ kortų, čia tos dvi mėlynos kortos, vienkartinio naudojimo, kur gali perduoti žiedą kitam hobitui, bei atstumti AKĮ per 3 langelius atgal (už pastarosios nepanaudojimą, jei būtume skaičiavę taškus, būtume gavę 10 papildomų akių). Žodžiu – Damn too easy ! Ir visai nesuprantu kodėl ? Šis geimas laimimas tik 4 kartus iš 10, su Sauronu – 3 iš 10. Hmm...ar čia buvo nepatyręs Saurono žaidėjas (jam liko dar nepanaudotos 3 Nazgul kortos), ar dėl to, kad neįdėjom tų papildomų blogų, raudonų event plytelių (nors nei ant vienos nebuvo saulės laikrodžio). Reiktų dar kelių playtestų, nes jau nebežinau, ar čia  mes taip gerai pradėjom žaist, ar tiesiog pure luck, nors kaip dabar pagalvoju  - eventus mes traukėm tikrai labai šauniai.

Taigi, tas vakaras buvo toks vykęs, kad senei taip gerai nesijaučiau. Sauroną visi žaidėm jau praktiškai miegodami, nepadėjo nei Edžio pinta „Dynamyte“ , nei Robkės geltonas „Monster“. Turiningas penktadienis buvo Arūnui, kuris išmėgino koki 80 procentų dar nemėgintų žaidimų. Po visko jaučiaus realiai pavargęs, bet taip maloniai pavargęs, kaip sakykim pavargstama po dienos papludymyje, ar pirtyse, ar gamtoje. Kitaip sakant - we went „hardcore“ ir aš esu labai dėkingas vaikinams, kurie pasirašė šiai avantiūrai, dėkingas jų antrom pusėm, kurios, kaip tikiuosi nemušė jų stipriai per galvą, dėkingas jų vaikams, kurie, vėlgi tikiuos – leido jiems pamiegoti bent 5 valandas. Jei kuris iš jų išdrįs tokią sesiją kada nors pakartoti – būsiu dėkingas dar labiau. Reporto pabaiga.
Trys svarbiausi dalykai vyro gyvenime: Alus ir papai...

Nostromo

  • Knight
  • *****
  • Įrašai: 2638
Re: Žaidimų reportažai ("neklubiniai" susitikimai)
« Atsakymas #68 Įrašytas: Birželis 30, 2013, 02:43 »
Vakar "biškiuką" geiminom, nu taip - iki 4 ryto. Bet smagiai visai ir neskaičiavom laiko, kol kažkas nepasakė "o, jau 4 valandos" ir Bralis nepašoko, susizgribęs, kad mol, jau reiktų kaip ir namo. Turėjom daug alaus ir maišėm jį su gira. Žodžiu  viskas kaip įprastai, gal tik išskyrus tai, kad vos ne pusę žmonių praktiškai užsibookino prieš kelias dienas vietas. O dalyvavo štai kas: aš (būtų keista, jei nedalyvaučiau, tiesa ?), Mariukas, Edis, Bralis, Justas ir Robkė. Pradžioj buvo dilema ką lošim, bet paskutiniu metu kažkaip vis ima viršų tai, kad geriau lošt daug trumpesnių geimų. Šį kartą buvo 3 - 4 geimai iškelti į wishlistą ir visi supratom, kad kuo daugiau geimų, tuo sunkiau išsirinkti. Bet nutarėm pradėt kaip ir aną kartą rimtai - Raudonojo Slibino Smuklėje. O pradėjo vaikinai rimtai - beveik žaidimo pradžioj kažkas pavarė "Baras stato !"  ir gal 4 chebrantai išgerė po 7 promyles :) Po to mes (o tiksliau aš) ėmėm mušti Pookį (Edis) per galvą, norėdami patikrint, koks jis būva durnas kai supyksta...nu jis tikrai supyko, bet kažkodėl bandė ant manes (Wizgailė) atsigriebt, bet vis suveikdavo mano vienas iš artefaktų - apsauginis skydas, plius dar dantračiai kartais į Pookį šaudė, nu nesu juk tobulas aš. Mariukas (Serena) netikėtai prisišlavė babkių žiauriai daug, o Erina (Bralis) mes nuo jų praktiškai greit nukėlėm ir ji keliavo knarkti su kiaulukėm, nors buvo sveikut sveikutėlė ir tik išgėrus 4 promyles alkoholio (čia promylės aišku matuojamos žaidimo mastais). Nespėjo nei į nieką Erina pasiversti :) Kadangi vaikinai buvo nemažai įgėrę, viskas vyko žymiai greičiau nei aną kart, nes vienas po kito ėmė kristi sugėrovai. Į finalinį trejetą išėjom: aš, Pookis ir trolis Frenkas (Robkė) - jam pasisekė gauti tą patį charą ir tai, kad jis išeiną į finalą parodo, kad jis - visai stipurs charas. Bet antrą kartą laimėti duoti jam nebuvo galima. Tai su tuo triušių jį damušėm, paskui zuikis dar bandė man įkasti, bet kaip jau parodė vakaro praktika, aš buvau visiškai jam imune. Partija baigės, o mano rankoj dar gulėjo nepanaudota pati geriausia Wizgailės kortą, kuri canceliną VISKĄ, nesvarbu ar tai būtų action, ar sometimes, ar anytime, ar netgi drink kortą. Flawless victory! Šiaip nedažnai aš laimiu RDI, bet šį kartą apgert ir apmušt 5 varžovus buvo sweet !

Po geros pjankės vis dar nežinojom ką lošti, tai žmonės paprašė kauliuko, kurį ridenti turėjo neutralus žmogus - t.y. mano sūnus. Nu čia kad nebūtų cheat'ų, nors mėginau taip padaryti, nes atnešiau kauliuką, kurio visos sienelės buvo su reikšme 5, bet kažkaip vaikinai tai pastebėjo :D Tada berėm naują kauliuką ir ką tu manai, skaitovas - likimas buvo griežtas - išridėjo vėl 5, o tai reikškė, kad lošim zombius. Bet tai ir gerai, nes  aš kaip tik dieną prieš tai pagaliau gavau Timber Peak, kad jį kas prakeiktų - laukiau net 3 menesius to geimo. Kūrėm du TP scenarijus, kurie kaip žinote yra brutalūs. Ridenom kas bus zombiai ir vienas kliuvau aš, o kitą gavo Robkė, kuris nutarė šį kartą neimti "no zombie" veto ir pamėgint laimę. Nu, aš jį nuraminau, pasakęs, kad pagelbėsiu pazombinti. Nu ir ką - laimėjom ir gan visai nesunkiai. Praktiškai su Robke sėdėjom be kortų, nes visas iškart ištaškydavom, arba jos būdavo "play immediatly". Kas reiškia, kad fight kortų beveik nenaudojom, ale žinokit ir nereikėjo. Kaulus metėm tiesiog su nesveiku luck'u, ypač aš. Meti kaulą, arba 5 arba 6. Pirmas scenarijus buvo, kur yra radijo stotis ir žmonėm reikia pataisyti generatorių, o kad tai padaryt, reikia miestelyje jiems rasti įrankius ir atsarginęs dalis. Jos paslėptos po 8 sunumeruotais tokenais. Tai du iš 8 yra tikri , reikiami tokenai, o likę 6 - dummies. Čia sėkmė herojams vėl rodė subinę, nes ant lentots liko neatversti 3 numeriukai, o herojai dar nebuvo radę nei vieno, nei kito :) As tarsi nujausdamas nuo vieno pastato nuvijau Justą ir prifarširavau tą namą zombiais. Kitame pastate mes dailiai nudaigojom herojų, visai prieš pat jam paieškant, hehe. Partijos vinis - Edis išsitraukė sodininko žirkles ir visi apsidžiaugė, mat karpys vėl zombiams galvas, bet aš paspawninau Grave Weapon ir ištraukiau surudijusį kirvį, o jis kaip tik leidžia pasirinkti vieną melee ginklą, kuriį naudoja herojus ir neleisti jam su juo kovoti, o žirklės - dvirankis ginklas, tai Edis jaučiu su jomis nukirpo tik vieną paprastą zombį, kol zombis su tuo kirviu jo nepribaigė. Abidna da ? Kita partija zombiu vėl buvau aš (vis išridendavau vienetą), o man į kompanija išsirideno Bralis. Pasiemėm scenarijų, kur herojams reikia sunešioti miestą (4 namus). Jiems pirma reikia rasti sprogmenų, paskui padėti juos pastatuose ir centre su detonatorium susprogdninti. Allas, čia zombiai laimi, kai nukerta bent du herojus. Ką mes su braliu nesukiai ir greit padarėm. Paskui dar sakom - nu davai iki 3 herojų mirties pabandom, tai sekančioj kovoj krito dar vienas. Paiųlius iki 4 herojaus mirties žaisti, jie mandagiai atsisakė. Ir galiu pasakyt kodėl - herojai visai neturėjo nei ginklų, nei daiktų. Ypač pirmam scenarijuje. Aš būčiau sėdėjęs kokius 4 turnus radijo stoty ir prilupęs daiktų, nes ten galima buvo searchinti, o jie dar turėjo padavėją Alisą, kuri tam tikram kauliuko išridenimui gali ieškoti du kartus. Plius, visai pamirši apie barikadas. Nors aišku su tokia sėkme, nekažką čia pašokinėsi. Bet faktas, kad herojams ginklų reikia ! Vat vienoj partijoj Bralis turėjo šerifą (timberpykinį) su policijos netaikliu šautuvu ir dėtuve shells'ų, bet jis kvailai atsistojo ir nematė, kaip pro sieną slenka zombiai, be to labai nepataikė, nors šovinių neprarado. Zombiai sužaidė keletą naglų kortų, kur labai pajudėjo zombiai, kas leido jiems priartėti prie herojų ir užswarm'ino. Tas keista , kad scenarijus keičia genereal winning salyga - kai miršta 4 herojai zombiai laimi, nes čia vienam buvo kai miršta 3 , o kitam - kai 2. Manau čia reikia dar playtestingo, nes jei matysim kad į vienus vartus, reiks jaučiu house rulso. Nes paskutiniu laiku laimi vien zombiai, persivertė viskas 180 laipsnių, ir nežinia, ar čia mes išmokom už zombius lošt, ar tiesiog nesiseka žmonėm.

Nu ir pabaigai dar nusprendėm sudėti partija pillars'ų. Justas nebuvo bandęs expansiono, o Edis, praktiškai beveik nežaidęs išvis buvo. Robkė nusprenė patikrint, kaip veikia ta jo strategija per akmenį, su kuria jis laimėjo aną kartą. Pasirodo šiame žaidime, ypač lošiant 6-se praktiškai neveikia jokia strategija, nes jis liko paskutinis :) Per daug randomo gaunasi, todėl reikia lošti atsižvelgiant į esamą situacija, kelis varymus į priekį tikrai neįšmastysi. Justas mėgino maklint su medžiu, bet liko trečias. Edžio stilius buvo - "užimkim tą tašką, kur gali ignoruoti eventus" , kas buvo visai protinga, nes iš 6 eventų buvo 5 blogi. Aš ant galo gavau Ellen, geroji raganą, kuri gali pažiūrėti event kortas, ji man tikrai pravertė. Mano strategija buvo per "prancūzą" kuris vis gaudavau sėkmingai pasiimti. Tai kopijavau Robkės auksakalį. Likau antras - mane 3 taškais apnešė Mariukas, taip nutraukdamas mano to vakar winning streak. Kaip jis laimėjo nesuprantu iki šiol, nes pirko smėliuką, paskui vis keitė amatininkus. Nu į pabaigą jis dažnai siunte savo darbininkus į kryžiaus žygį ir vis eidavo į vienuolyną victory point'ų. O gal ir pasukčiavo kam nematant, nors tikrinom šiaip, Justą buvo pagavę kartą net :) Smagus žaidimas, tik kaip Robkė pasakė - "Ne 4 valandą ryto jį reikia žaist..." :D Ai, bet tai svarbu, kad užskaitom vakarą, po kurio greičiausiai Bralio žmona daugiau nebeišleis pas mus :) Visų kitų berniukų žmonos/mergaitės/draugės jau priprato manau ir ramiai sau miega, kai mes dar geiminam. Juk ne pas mergų išeina žmonės, ar ne ?
Trys svarbiausi dalykai vyro gyvenime: Alus ir papai...

Nostromo

  • Knight
  • *****
  • Įrašai: 2638
Re: Žaidimų reportažai ("neklubiniai" susitikimai)
« Atsakymas #69 Įrašytas: Liepa 06, 2013, 02:26 »
Tai ka, rebiatos, penktadienis...
Si karta nutarėm ramiai... su mažai liaudies, be triukšmo ir ne iki 4 ryto. Galiu pasakyt - pavyko.
Atėjo Bralis, Robkė ir Justas. Planuose buvo palošt geimus, kur 4x. Startavom su Pandemic. Pirmą partiją užkūrėm su bio-teroristu. Kas toks buvo teroristas, klausimu kam nors yra ? Berniokams reikalas iš pat pradžių strigo, kažkaip pasimetę buvo, nežinojo ką daryt. Žaidimo pradžioj Roblė mane pagavo, atėmė tris kortas. Bet paskui pabėgau, nuskridau į Sidnėjų ir ten gerą pusę žaidimo gyvenau, remotu krėsdamas miestus. Tuo pačiu kortų gerai pritraupiau. Paskui sugalvojau gerą stratetgiją - kadangi jiems darbo netrūko ėmiau krėsti po du kartus per savo varymą, remotu ir lokaliai. Jie žinojo, kur aš maluosi, bet nebuvo laiko gaudyti. O purple kubelių yra tik 12. Man labai padėjo kai kurie outbreak'ai, kai jie sprogdavo, tai papildomai šaudavo į miestus, kur jau yra violetiniai kubiukai, tai padėdavau papildomai dar po vieną. Tai baigės tuo, kad man reikėjo dėt kubelį, o dėžutėj nebebuvo.
Paskui prisijungė žmona, antrą partiją žaidėm su Virusinio Štamo variantu. Rolės iškrito taip, kad geriau nesugalvosi: Robkė - medikas, aš - išradėjas, Justas - mokslininkas, Bralis - generalistas, o žmona - troubleshooter'ė. Raudona liga buvo štamas. Bet mes iškart jai radom vaistus, nes planavom kad taip bus ir netrukus pasiekėm šios ligos priešaušrį. Paskui sekė melyni vaistai. Paskui biškiuką užrtrukom, žiurim - kaladė baigiasi (taip dažnai būna, kai žaidi 5-se). Tai laimėjom per Marytės plauką, nes mano žmoną savo varymų spėjo išrasti juodus vaisus ir baigėsi žaidimas, nes jei ne, jai reikėję būtų traukti kortas dvi, o šiu nebebuvo :)

Toliau pasiemėm žinot ką - ogi Carcassonne Big box'ą. Apart standarinių plytelių (kas reikškia, kad katedros ir kiaulės pa defaultu) buvo dar slibinas ir fėja. Praktiškai visas slibino plyteles išlupom pradžioj, tai anas visai neblogai pasisotino. Paskui apsiramino, aptingo ir užmigo. Vyko geros batalijos, dėl to lauko su kiaulukėmis, į kurį pretendavo mano žmona, bralis ir aš. Žmona tą lauką paėmė, nušluodamas apie 80 taškų. Manėm basta, nes ji tuo metu apnešė mane ir Justą, kurie pirmavom. BET paskui suskaičiavom taškus už resursus. Robkė, kuris buvo apie galą, turėjo daugiausia rugių, bet tai nieko nereiškė. Mes su Justu turėjom po lygiai audinio ir Justas pirmavo, bet aš turėjau daugiausia alaus, tai dėjau į priekį apnešdamas ir žmoną ir Justa. Woohoo - victory, sweet victory ! Nesu laimėjęs jaučiu lošdamas tokioje didelėj kompanijoje.

Po Carcasones žmona ėjo miegoti , o mes turėjom pusę pirmos. Pasiemėm nuo lentynos Lords of the Rings be Saurono. Kadangi nereikėjo nieko aiškinti niekam, žaidimas ėjos kaip iš pypkės, ypač pirmam, Morijos scenarijuje - jaučiu neištraukėm tikriausiai nei vieno blogo evento, kai baigėm lentą su krūvom kortų. Gera pradžia - pusė darbo. Yea, MY ASS ! Nuo Helms Deep prasidejo problemos. Robkė pasiuto traukti blogus eventus, jau neskaitant, kad visiems trūko life tokenų, paskui jo pavyzdžiu uužsikrečiau ir aš. Shelob's Lair praėjom irgi kažkaip greit, bet va kai atėjom į Mordorą, mus visus padarė kaip ožius. Paprašėm Gendralfo pagalbos, kad padėtų su event plytelėm, Justas ištraukė 5, kad surūšiuoti pagal tai, kaip mes jas trauksim, tai iš 5 net trys buvo blogos. Nu ir prdėjom eit į apačią. Pabaigoj sėdim priešpaskutiniame evente ir šventai tikim, kad jau ištraukėm VISUS blogus eventas, tik Justas pyst ir ištraukia dar vieną. Sauronas sako "The ring is MINE !". Po to patikrinam, akurat, daugau nei vieno blogo evento maiše. O liko tik 3 langeliai įki galo... jaučiu netrukom nei valandos, bet Wow...that was intense ! Nu ir puse dviejų kažkur kompanija išsiskirstė.
Trys svarbiausi dalykai vyro gyvenime: Alus ir papai...

ExLegendz

  • Master
  • ****
  • Įrašai: 702
Re: Žaidimų reportažai ("neklubiniai" susitikimai)
« Atsakymas #70 Įrašytas: Rugpjūtis 03, 2013, 09:43 »
Sveiki,
Praėjo dar viena sesija galaktikos @ brazlowskys. Pirmą kartą tapau skarbonke nuo pat pradžios. Pagalių į ratus nelabai buvo kada kišti, mane dar išdavė kolega celofanas. Nors mes nieko blogo nedarėm, tik tempės laiko guma, o ant galo chebra labai užpanikavo, kad mažai nuskridę, ir pradėjo daryt belenką, kad tik pasiekt nebula. Na šiaip ne taip nusigavo iki crossroads, kur juos ištiko tiek nelaimių kad pralaimėjo pagal kelis faktorius. Ir taip buvo pratesta mano 100% skarbonkės pergalės serija  8)  Už ką mane žadėjo nulinčiuot iškart kitoj sesijoj, kad būtų ramu  :crazy: a kažin ar jiem tai neatsirūgs  :evil:

Marius (Pirmas vardas) a.k.a (dar žinomas kaip)
Zazas (mIRC, Action games) / Wiedras (Strategy games) / Exas(Nuo ExLegendz (RPG))

Nostromo

  • Knight
  • *****
  • Įrašai: 2638
Re: Žaidimų reportažai ("neklubiniai" susitikimai)
« Atsakymas #71 Įrašytas: Rugpjūtis 04, 2013, 22:08 »
Oj, kaip seniai rasiau reportus...tas menesis klubo atostogu ir dirbami penktadieniai atpratino. Noreciau, kaip Mariukas, trumpai pavaryt, bet nemoku :) Tai teks iprastai.
Išbandinejom Battlestar Galactica Exodus expansions. Pilna, su viskuo: Personal Goals + Cylon Fleet + Ionian Nebula. Nes pamanem, kad ant dienu iseina "Daybreak" , reikia praeit nors po karta kas yra isleista iki to. Apie base game net nekalbu, Pegasa esam iveike visai nesunkiai ir paprasta ir net New Caprica, o va Exoduso nugalet dar nepavyko. Hehe, nepavyko ir si karta. Nes buvo velnioniskai sunku. Ir didziausia dali to gal inese du faktoriai. Pirma - naudojom Personal Goals, o anie yra nesveiki. kaip sake Ginataras - ju atvertimui isnaudoji savo action, lyg nebutu kam kitam to actiono panaudoti. Plius, jei nuskridai 6 ar maziau atstumo - trauki nauja Loyalty korta, kas gali buti naujas personal goal'as. Nusprendem, kad juos naudosim kai zaisti bus lengviau zmonems, pvz losian Pegasa be NC. O su Exodus - no way ! Antras dalykas buvo tai, kad su pimru dalinimu iskart turejom abu ceilono arbatos megejus. Tik jie ilgai neissidave - Mariuks del to, kad jis pasirinko Carl Agathon, kuris praleido visa savo pirma varyma, Robke del to, kad nenorejo atiduoti prezidento titulo, su kuriuo galejo gerai pakenkt. Ir skill checkus jie dejo tvarkingai. Kol viena karta apsisviete - atsiverte net 4 netinkamos kortos ir bent du zmones nedejo. Ten buvo raudonu kortu, kurias galejo ideti tik Mariukas. Bet gal keli varymai pries tai, Robke, vienos krizes kortos deka, galejo patikrint jo tapatybe ir jis pasake "zmogus..". Bet jis taip padare labai idomiai, nes sekunde susiamjachino, kaip ir patriko, paskui nekaltai nusisypsojo ir tada tik pasake. Tai buvo itartina ! Vadinas, arba vienas melavo, arba kitas nebuvo toks kokiu dedasi. Bet kortos skill checke tai nemelavo, tad uzdejom taikinius ant abieju, bet nespejom nieko padaryti, jie jau mate, kad mes juo isryskinom, ir sekanciais varymais atsiverte abu. Justas pereme prezidentavima, o mes netekom vieno is 3 pilotu, kas yra gerai, nes kiti du pilotai buvom as ir Ginte. Turiu pabrezti - mes ziauriai ilgai sukom pirma suoli, nu ziauria ilgai. Bet kai sokom tai iskart per 3 ir tada pastebejom, kad kuro atsargos jau raudonos. Primetat, po pirmo suolio :) ? Uztat populiacija ir maistas stovejo nejudinti, tarsi niekas nemirtu ir nevalgytu. Vakaro vinis - Justas du kartus buvo nusiustas i sickbay ir abu kartus ten nusizude :) Cia jau anektodas apie Mariuka, nes pirma karta ji ten nusiunte butent jis. Justas atverte traumos tokena ir ten buvo disaster reiksme. Po pirmos mirties jis pasrinko politike Laura Roslin, kuri yra ziauriai man gera, bet jau ziauriai neskani ta jos neigiama savybe. Bet ilgai dziaugtis neteko, nes kas mate seriala, zino, kad Laura sirgo veziu, tai po antro apsilankymo ligononej, ji atidave galus (disaster trauma token) :) Dieve, tai TAIP tematiska :) Tada Justas biski uzsiparino ir pradejo negalvoti logiskai. Uzuot emes politiko role, jis kazkodel pasirinko Hellen Cain - military leader. Taip mes baigem su dviem ML ir nei vieno politiko. Smagu buvo ziureti, kai nei vienas human veikejas neturi savo skill sete geltonos spalvos :) Bet Justas labai norejo panaudoti Cain "blind jump" savybe, bet cia mes papuolem i spastus, nes - si savybe galioja, kai esi nuskrides 6 arba maziau atstumo. Mes turejom 5 tai kaip ir gerai viskas. Bet sokdami aklai, mes traukiam viena korta nuo destination virsaus, ka atverciam ten ir sokam. Tad jei nusokam viena ar du , mums netinka. Musu hyperdrive varikliai jau buvo isisuke, tad iki savaiminio suolio mums truko visai nedaug, tad Hellen suolio atlikti neapsomokejo, bet kaip sakiau , jei sokam naturaliai , tai mums tinka arba 1 arba 3 atsumo, 2 netinka, nes bus 7 , o tada nebegalios ir Blind Jump. Sokom...Karolukas pasirinko 1, persokom iki 6, Justas gavo excutive orders ir dejom akla. Pasiseke - persokom tiksliai kaip ir reikejo - per 2. Turiu pasakyt, jau tada darem dalykus, kurie buvo paremti nu tokiu losimu, kur bet kokia smulkmena galejo sujaukti visa plana. Bet mums neitiketinai sekesi, vis pataikydavom. Nu po visu suoliu, liko su 1 kuro ir gal kokiais 4 ar 3 morales. Kiti resursai buvo aukstumose. Dar - kiek aplankydavom sajungininku (allies), tiek anie stengdavosi mums pakenkti - atversdavom vien raudonas traumas. Matomai, visi kas parinkdavo nauja ally , pakisdavo raudona nuo saves, taip atsikratinejo nenaudingomis traumomis. Mariukas dejo superkrizes korta, po kurios musu laive atsirado iskart 3 centurionu buriai :) Maza dar - basestar salve pataike tiesiai i Armory :) O pas mus remontuot galejau tik praktiskai as, nes mano skill sete buvo melyna spalva, atskiesta raudona. Rankoje turejau net 2 repair kortas, bet nutarem det skersa ant tu centurionu ir varyt i prieki, juk visi zino, kad heavy raider ikonu kampiuke nera daug. Dar prisiminiau , kad buvo du skill checkai, kai sufailinom ji per 1 tik. Tai mus tiesiog zude ! Ir dar - supratom kaip tikrai veikia ta zalia skill korta (uzmirsau jos pavadinima), kur jei skill check pasas buna intrvale iki 4 , neivyksta blogas fail efektas. Mes seniau losdavom, kad galiotu tai, reikia kad skill seta surinkutme nuo 0 iki 4, bet deja jis veikia kitaip. Cia reikia kad skill checko pass efektas butu plius minus 4 reiksme i viena ar kita puse. Tai jei reikia surinkti 10, surinkus 6 galioja, surinkus 7 galioja ir pan. Surinkus 5 - jau nebe.
Nu ok. galiausia siaip ne taip atejom iki Kryzkeliu. Cia ir prasidejo :) Kai pabaigem kryzkeles, kuras buvo 0, o morale buvo net -2 maziau nei nulis :) Cia labai daug dave neivykdytos Personal Goal kortos. Karolukas ir Robke surinko daugiausiai traumu tokenu, bet Robke ju turejo daugiau, tai - kadangi jis buvo sailonas, jo linija buvo uzboxinta amziams. Jei nebutume sufailine su Kryzkelem, tai toliau zaidimas butu tesesi iki tok, kol vel persoksim, kuo laimim zaidima ir geriausia kas tuomet galejo buti tai, kad butume tureje tik viena celofana, kuris jau panaudojo savo Superkrizes korta. Bet deja, deja...
Taigi, mes nebeatinom zaidimo, nors kuo toliau, tuo daros aiskiau kaip uz tas traumas zaisti. Ir jokiu daugiau Personal Goal. Reikia dar iki Daybreako suzaisti koki karta.
Visumoj tai patiko, nes buvo tokiu momentu, prizvengem, be to tas faktas kad mum juodai sekes irgi teike malonumo :) Uzskaitau visumoj, baigem apie puse dvieju - labai anksti :)
Trys svarbiausi dalykai vyro gyvenime: Alus ir papai...

skwazi

  • Master
  • ****
  • Įrašai: 607
Re: Žaidimų reportažai ("neklubiniai" susitikimai)
« Atsakymas #72 Įrašytas: Rugpjūtis 05, 2013, 09:44 »
Nu po Ramo reportazo kazka pridet jau sunkoka bus :) Siaip sita partija ne sailonai laimejo, o tiesiog zmones pralaimejo.

Zodziu po paskutinio nepasisekusio pabuvimo sailonu labai nenorejaui dar karta juo buti ir kaip tycia istraukiu sailono korta zaidimo pradzioje. Buvau nevilty :D Ir dar naujas expas pakurtas, zaidimui prasidejus nebegaliu gi klausineti ka sailonai gali daryti o ko ne, nes tuoj i brig'a nusius :D Na tai pradzioj meditavau nieko nesiimdamas, bet net tai dave neblogu rezultatu, nes zmones laaaaaabai sunkiai stumesi i prieki, pora kartu net tycia feilino krizes neteko resursu ir pan.
Po to nutariau irodyt kas as tikrai neskarbonke ir patikrimau Mariuko korta. Atverciu, o ten pasirodo naparnikas. Isigaudau beveik :D Susimeciau kazkiek nezinodamas ka daryt, ir tai visiems uzkliuvo. Bet netgi po tokio mano feilo mes dar apsukom pora ratu ir niekas nesieme pries mus jokiu veiksmu. Nedovanotina :) Kai jau zmoniu tarpe kilo noras imtis priemoniu pries mus, kaip tik atejo musu ejimas ir mes be nuostoliu atsivertem.
Atsivertus velgi nieko labiai daryti nereikejo, nes zmones jau laviravo ant resursu pabaigos, o dar net puses nebuvo nuskride. Ir aisku labai mane nuvertindavo: Neeeee, nelogiska bus jei jis 0 vertes korta butu pasilikes - o as ja turejau  :twisted:; neeeee jis jau isssimete dideles kortas - o as jiem -6 i checka  :twisted: ; neeeee, jis turejo pasilikti raudonas traumas, o as realiai pasiaukojau vardan sailonu pergales :D Ir aisku sugedau del netinkamos exploatacijos  :oops:

Sekanciam kartui manau jau suplaksim i kruva pegaso lenta, sailonu bazini, galbut dar krizes imesim. Ir speju, jei zais Mariukas, tai jis bus ismestas i kosmosa pirmam rate - labai jau itartinas jis darosi, nes net zaidimui neprasidejus jau buvo itarimas kad Mariukas yra tosteris :D

ExLegendz

  • Master
  • ****
  • Įrašai: 702
Re: Žaidimų reportažai ("neklubiniai" susitikimai)
« Atsakymas #73 Įrašytas: Rugpjūtis 05, 2013, 21:07 »
Nieko nežinau, nemačiau jokių tosterių   :-P Čia tik šiaip netyčia visi miršta prie manęs  :crazy:

Marius (Pirmas vardas) a.k.a (dar žinomas kaip)
Zazas (mIRC, Action games) / Wiedras (Strategy games) / Exas(Nuo ExLegendz (RPG))

Nostromo

  • Knight
  • *****
  • Įrašai: 2638
Re: Žaidimų reportažai ("neklubiniai" susitikimai)
« Atsakymas #74 Įrašytas: Rugpjūtis 06, 2013, 01:11 »
hehe - aš tu draugu nepazistu, ar ne ? :) Jei ne morales praradimas, tai profilaktiskai Mariuka butu gerai istekst i kosmosa... cia jau darosi kaip sio zaidimo vinis :)
Trys svarbiausi dalykai vyro gyvenime: Alus ir papai...