Penktadienį vėl vyko žaidynės (Primusas) pas Ramą. Nors paskutiniu metu jos pas jį dažnokai vyksta, šį kartą apturėjom neblogą, ar netgi sakyčiau labai gerą „blast‘ą“ ! Štai kaip viskas buvo...
Mūsų susirinko 5 žmonės (čia įskaitant ir mane). Ir žaidėjai buvo šį kartą ne visai standartiniai. Aišku buvo Justas, kuris BEJE, iki šiol nėra atsisakęs NEI VIENO kvietimo pas mane ! Įsivaizduojat ? 100-procentinis lankomumas, už ką šį žmogutį ir gerbiu. Dar atėjo Edis, irgi nemažiau fainas žmogeliukas, su kuriuo tikrai niekada nebūna liūdna. Buvo ir Arūnas, bet ne Bralis ir ne tas Arūnas, kur turi „Mice and Mystics“ žaidimą. Šis Arūnce yra labai retas svečias pas mane, tad kai jam pasiūliau, buvau praktiškai įsitikinęs, kad bus eilinis atmazas, bet gavosi visai gerai. Arūnas nėra „casual“ geimeris, bet taisykles jis pagauna greitai. Ir dar buvo vienas, visiems naujas dalyvis, jo vardas irgi Ramūnas. Jis irgi labai greit visur susigaudė ir dalyvavo eigoje, tarsi tai darytų kasdien
Ir ką gi mes žaidėm su tokia marga publika ?
Kadangi praktiškai vienintelis Ramas nevėlavo, kol susirinkom tapo aišku, kad reikia pradžiai ir apšilimui kažko paprasto ir lengvo. Justas užvėlė, kad dabar klube dažnai lošia 7 Wonders ir jam dabar kablys ant to žaidimo. Tai yra žaidimas, kurio ir aš niekada neatsisakau sužaisti, plius – jis nesudėtingas ir labai tiko naujiems žmonėms. Buvo gaila Edžio, kurio Pasaulio Stebuklai VIS dar neužkabina. Bet kai pasakėm, kad po to lošim Spartaką, jis sutiko. Justas sukonstravo 5 žaidėjams kalades, o aš papasakojau basnią apie taisykles. Pirmas amžius praktiškai buvo kaip mokomasis. Nesugalvodamas, kokią čia strategija prasukus, paėmiau į rankas gautas lyderių kortas. Iškart pamačiau, kad yra Mecenatas (Maceinas), kuris praktiškai man apmoka kitų lyderių išėjimą į žaidimą, tai ir pasiėmiau. Po pirmo draft‘o gavau tokia irgi nieko ranką, tai vertingiausias man ten pasirodė faraonas Ramzis, kuris leidžia statyti gildijas už dyka, tik pagalvokit... su trečia ranka išsirinkau Kaligula, kuris duoda per amžių statyti juodą city kortą irgi už dyką. Paskutinė buvo kažkuris iš mokslininkų, kuris duoda taškų už žalias mokslo kortas. Pradinė mintis buvo tokia, kad nestatysiu daug resursų gaminančių objektų. Aišku resursų turėt yra gerai, bet padėdamas resursų kortą, aš tuo metu nepadedu kitos kortos, kuri man neš taškus. Kažkaip visai nieko man pasirodė Justo stilius – jis dažniausiai stato struktūras, kurios leidžia pigiau pirkti iš kaimynų resursus. Nors pats Justas šį kartą žaidė priešingai, jis prisidėjo visa krūvą įvairių resursų, tik nežinia, ar tyčia, ar tiesiog nebuvo jam ką daugiau dėti. Taip pat, nuo pirmų varymų pradėjau investuot į mėlynas kortas, anos kaip žinia arba nekainuoja, arba kainuoja mažai, arba statomos pagal grandinę. Arūnas pasidėjo Diokletianą, kuris už juodas kortas jam gražina 2 aukso, ir kad pasius taškyti juodas kortas – per visą žaidimą jų prisidėjo tikrai virš dešimt ! Edis iš pat pradžių nutarė kariauti ir smeigė iškart kažkokią juodą kortą, kuri duoda 3 karinio galingumo, kai tuo tarpu aš turėjau tik vieną, bet gerai buvo tas, kad kiti neturėjo nieko, o aš – nebuvau Edžio kaimynas. Nuo to labai kentėjo Justas, kuris irgi nebuvo Edžio kaimynas – tarp jo ir Edžio buvo Arūnas, kuris bent du amžius spėdavo pasiimt taikos balandį ir kovoje nedalyvaudavo. Ramas iš pat pradžių pasidėjo Mikalda (Blikis) ir ji buvo VIENINETLĖ lyderė jo žaidime. Pamenu savo pirmąjį Wonders‘ų žaidimą
Mikalda buvau pasiemęs ir aš, bet tikriausiai dėl papų. O mes Ramui paaiškinom, kad ana yra gera ir gali suvairuoti iš banko resursų už vieną monetukę. Kitus lyderius jis pardavė – vienus, nes reikėjo babkių, o kitus dėl to, kad Arūnas sužaidė kortą, kuri reikia susimokėt pinigų ir jam nebeužteko nusipirkti lyderių, kurie pas jį buvo likę brangūs (abu po 4 kapeikas). Bet užtat jis ko gero surinko visas žalias kortas, nes kažkaip nuklausė, kai aiškinau taisykles, kad žalios kortos renkasi įvairiais rinkinukais ir generuoja aibes taškų. Arūnas pastoviai buvo aptekęs šlamančiais ir skambančiais, jam ant kulnų lipo Justas, mat iš ano Arūnas pirkdavo resursus, o pats kaip sakiau – dolerių gerai pasidarydavo iš juodų kortų. O mums su Ramu pinigėlių kaip ir stigo, ypač Ramui (jis netgi skolų raštelių gavo). Taip slinko amžiai, statėmės tuos sava miestus, kai atėjo laikas skaičiuoti taškus. Suskaičiavau savo – 62. Meh... žaidimo mastais tai yra visai nedaug. Bet kaip sakiau, ant specialiai vieno kažko ir nėjau, visko stačiau po truputį. Skaičiuojam Justo laimėjimus, pas jį gavosi kažkur 57 taškai – yes, apnešiau patyrusį žaidėją, liko naujokėliai
Sekantis Arūnas – 56 taškai, tas už galvos susigriebė – vos vienu tašku mažiau nei Justas, abidna... Tada Edis dėjo „rekordą“ – 50 taškų
Iš esmės, didžiausia dalį tų taškų sudarė karo pergalės trofėjai. O daugiau nieko kito Edis ir neturėjo baisiai. Naais – aš vis dar pirmas. Tada atėjo eilė Ramui, kurio žalių kortų juosta mus (o ypač mane) labai neramino. Tas vaikis turėjo surinkęs gal porą rinkinukų visų skirtingų simbolių, taip pat du rinkinukai po 4 vienodas ir dar vienas rinkinukas po 3 vienodas. Bet taškų gavosi virš penkiasdešimt, man atrodo net mažiau nei Arūno ir Justo. Valio, pergalė mano ! Ir noriu pabrėžti, kad tai pirmoji mano pergalė šiame žaidime EVER ! Esu daug kartų buvęs antras, bet pirmas – ne. Kaip parodė Edžio ir Ramo strategija – rinkti vienos rūšies dalyką neapsimoka. O aš po peržvelgiau savo miestą – iš kur gi kilo tie mano taškai ? Gavau gerą wonderį – Artemidės šventyklą. Buvau pastatęs du lygius, trečio nepastačiau dėl to, kad mums su Justu dievo rykštė buvo stiklas. Jo turėjo TIK Edis, kuris nebuvo nei mano, nei Justo kaimynas. Taigi, mano wonderis duoda ir taškų ir pinigų. Po to sugebėjau su gildijų pagalba surinkti tris žalių kortų dantračius – 9 taškai. Karine galia buvau antras po Edžio, čia vėl kokį 12 taškų gavosi. Paskui už mėlynas vėl surinkau apie 20. Taip ir susidėjo taškai. Čia iš tų atvejų, kai žaidi, nežinia ką darai, biški to, biški ano ir susidaro kažkaip suma. Naujokams geimas patiko, sako – gal dar ? Sakau,nea – einam užsiimti rimtais dalykais.
Kol guldžiau abu vaikus, rebiatos setupino Spartaką, kurį pirmą kartą lošėm 5-se, tad buvo puiki proga išmėginti šio žaidimo išplėtimą. Tą patvirtino ir tai, kad du žaidėjai gavo naujas šeimas (Arūnas – Varinijų, Ramas – Sepijų). Edis gavo Batiatą, Justas – Solonijų, o aš VĖL gavau Glaberį
Žaidimo strategija buvau pasirinkęs tokią, kad planavau pavaryt gerai vergų, kad gauti po to pinigėlių. Aišku, labai viskas priklausė nuo pirmojo turgaus
Pradėjom žaisti apie dešimtą valandą vakaro ir, kad nesikartotų atvejis klube (su 7 žaidimo valandom) startavom iškart su 3 įtakos taškais. Tai sutrumpino kažkiek žaidimo laiko, plius atsisakydamas kovoti pradžioje, jau turi ką prarasti, na ir 3 taškai leidžia jau sužaisti nemažą dalį intrigų. Ir nors jas sužaisti buvo galima, beveik viską mėčiau į discard krūvą, kad gauti pinigų, juk turgus laukė... dar pamiršau pasakyti, kad tapau pirminiu organizatorium (host), tai buvo nepalanki pozicija žaisti intrigas. Kiti daugmaž irgi labai nesidraskė, nes visiems reikėjo grynųjų, ypač Batiatui Edžiui. Nežiūrint į dideles viltis pirmasis turgus savo vilčių nepateisino. Buvo gerai tas, kad šį kartą turguj pastoviai būdavo pasiūla, nes lošėm 5-se, tiek buvo siūloma tiek ir kortų (tiek kiek žaidėjų). Pavyko nupirkti kūjį, kuris kaip žinia vieną kartą dubliuoja Ganiko savybę – win on ties. Praktiškai mano startinis gladiatorius gavosi kaip mini Ganikas, hehe... tik labai jau mini, nes kūjis, kaip sakiau yra vienkartinio panaudojimo – užtvojai ir numetei. Pirmasis gerą gladiatorių nusipirko Arūnas. Tai buvo Onomajus, kuris, beje paskutiniu laiku man ima vis labiau patikti, NES – jo statistika yra BEVEIK visi 4 kauliukai. Trys kaulai yra tik gynyba - jis man geresnis netgi už Kriksą, kurio trys kauliukai yra greičio. Onomajaus savybė blokuoja bet kurio gladiatoriaus savybę, o čia yra žiauriai gerai, nes Ganikas ar pats Spartakas, be savo savybių yra tik paprasti geltonsnapiai. Kovos su Onomajum būna įdomios, nes tada viską praktiškai lemia kauliukų kritimas, kitaip sakant – sena, gera, sąžininga kova. Nu aišku – ir ginklai. Suprantat visi, kad šis juodaodis gladiatorius greit surinko keletą Palankumo (favor) tokenų ir tada nutiko įdomus dalykas. Edis nusipirko irgi neprastą gladiatorių – Sedulą (Sedulus). Jo ataka ir gynyba yra po 4. Bet greitis – 2. Mini Teokolis, ane ?
Bet Sedulo savybė yra tokia, kad jis perridena VISUS savo vienetukus. Tai reiškia, kad išridenai vienetą, perrideni, vėl vienetas – perrideni. Rideni tol, kol nebelieka vienetų. Paprastai tai tokia savybė yra žvėris, bet tik ne prieš Onomajų. Plius Sedulas į arena atėjo be nieko, o doktorė atsinešė impregnuotą diržą („unopposed“ priešininko kauliukai pataiko tik nuo 4+). Gan nemaža persvara Onomajaus pusėje, bet buvo tokių, kas statė už Sedulą, pvz. Ramas. Nepatikėsit, bet Sedulas ir laimėjo, nežiūrint į tai, kad jo startinis greitis buvo net dviem kauliukais mažesnis. Kuom man patinka tokia kovos sistema, kad būdamas akivaizdžiai stipresnis, dar nereiškia, kad nugalėsi. Kova buvo labai gera ir host‘as pasigailėjo Onomajaus, kuris buvo tiesiog nugalėtas, net nesužeistas. Tuo metu pas visus jau buvo apie 5 – 6 įtakos taškus ir kai kurie buvo jau neblogai atsigavę: pvz. aš jau turėjau kokius 5 vergus, planą vykdyti sekėsi visai nieko. Bet va Ramas buvo likęs su vienu startiniu gladiatoriumi ir su vienu startiniu vergu, plius pinigų nekažką. Jam reikėjo kažką sročnai užsukti. Man visai nieko sekėsi traukti sargybinius iš intrigų kaladės, kadangi praktiškai niekas mano Glaberiui jų nepardavinėjo. Nu su viena korta prasisukau neblogai, kadangi ji taikėsi į vergą arba gladiatorių ( ko pas Ramą buvo po vieną ir to ir ano), tam kad ant jo nežaisiu tos kortos, susitariau, kad per sekantį turgų, jis man parduos abu savo sargybinius po 3 auksinius. Pabrėžiu, kad abi naujos šeimos savo savybėse naudoja sargybinius, tad jie Glaberiui buvo realūs konkurentai, nes sargybiniai jiems buvo geri ne tik apsaugai, bet ir kitiems tikslams. Bet grįžkim prie Ramo – jam labai reikėjo apsirūpinti mėsa. Ir gavosi taip, kad per vieną turgų jis nusipirko kelis „middle tier“ gladiatorius, nes paprasčiausiai daugiau niekam jų nereikėjo (aš laukiau kokio geresnio ir slapčia taupiau svarus sterlingus). Vienas iš Ramo mušeikų buvo Duobės Padaras (The Thing in the Pit), kuris kaip žinome nugalėtas aukas tiesiog nužudo. Tuo metu Sedulas jau buvo tapęs čempionu, bet skirtingai nuo Onomajaus, kuris šlovę pasiekė arenoje, Sedulas tai užsidirbo per intrigas (o taip, yra tokių perliukinių kortų išplėtime). Čempionas prieš žudiką. Pagal kauliukus ir pagal kovines savybes pliusai buvo Sedulo pusėje. Bet vėlgi – buvo tokių, kas statė prieš jį. Praktiškai visi statė, kad lėks galva ir nesvarbu kieno ji bus. Nu ir ką jūs manot ? Čempionas prakišo ! To vakaro kauliukai buvo labai išdykę... Tai visi kurį laiką sėdėjom biški papezę, stebėdami kaip čempionui buvo nukirsta galva, ko pasekoje Edis prarado įtakos tašką. Aišku pasipelnė visi neblogai iš to, o tai dar vienas pliusas žaidimo neprognozuojamoms kovoms. Tuo metu aš jau gerai buvau primušęs denarijų, kai mano žmona, kuri sėdėjo šalia, bendravo su mumis ir stebėjo žaidimą, sako - „nu, einu miegučio..“ , aš ant bajerio sakau – „pala, dar neik, žiek – kaip aš Ganiką nupirksiu...“, ant tų žodžių aukcione verčiasi korta – pyst, o ten – Ganikas ! Publika numirė. Žmona nutarė pažiūrėt, kaip čia daba bus. Visi žino, kad aš mėgstu tą gladiatorių, tai klausimas buvo, ar lengvai kiti žaidėjai jį man atiduos... Ir kaip tyčia turėjau nemažai jenų, pasisek tu man taip... iki tol daugiausiai už Ganiką esu mokėjęs 15 auksinių. Pastebėjęs siaurus vilko žvilgsnius į delną įdėjau 23 monetas... ir pasirodo gerai padariau, nes žaltys Ramas buvo jų įsidėjęs 20 ! Taigi, dar tokios kainos už nieką niekas nėra mokėjęs. Įdomiausia tai, kad dar liko rublių ! Tai lyg ir paėmiau dar vergų, ar šalmą per tą patį aukcioną, dabar nebeatmenu. Na ką, gladiatorius jau yra, dabar reikia sugalvoti kaip jį paleisti apyvarton, t.y. - arenon. Ir čia gerai teko patepti organizatoriaus delną. Kainavo tas reikalas 3 auksinius, bet mane kiti žaidėjai, kaip rusai sako - „paimeli...“
Nea, Ganikas nepralošė kovos – jis joje išvis nedalyvavo, nes jam išėjus ir sudėjus statymus, Arūnas sužaidė „Rigged Match“ reakcijos kortą ir apkeitė mano kovotojus – kovoti išėjo startinis galų gladiatorius (galai specializuojasi ant gynybos). Aišku vargšas pralošė ir dabar bijau apsigauti - tai buvo bene pirmasis mano pralošimas arenoje EVER ! Organizatorius tada nusprendė, kad kova buvo nieko gero ir vargšą pasmerkė myriop. Ir liko Ganikas vienas, o tai yra pavojinga, kas prisimenant mano nuotykius iš sekmadieninio klubinio reporto, kaip Robkė bandė vaišinti mano Spartaką užnuodytu vynu. Aišku, tuo metu prieš mane rikiavosi gal 8 sargybiniai, plius buvo du vergai su Mercenary savybe (kuri veikia kaip ir Bodyguard – leidžia reroll‘inti sufailintą guard‘o bandymą), ale vis tiek pavojus buvo. Bet tada atsirado naujas būdas neišleisti gladiatorių į areną – sekančiame turguje atsivertė viena tokia įdomi vergė. Vardo nepamenu, bet ji yra iš expansion seto - ji seriale buvo tokia viliotoja, o žaidime turi dviguba savybę: arba gali gauti aukso, arba gali suvilioti gladiatorių, kuris yra exhaust‘inamas ir nebegali eiti į areną. Smagumas tame, kad suvilioti belen ką ji gali ANY TIME. Justas ją nupirko, bet čia buvo mano tokia klaida, kad negaliu sau atleisti. Tuo metu irgi turėjau krūvas rupijų ir galėjau sumokėt trigubai didesnę kainą, bet kažkaip neįvertinau tos mergos gerumo. Spėkit, į ką jinai nusitaikė ? Tai buvo vėlgi – labai tematiška, nes Ganikas per serialą labai mėgo vyną ir kekšes. Išvada – mano Ganikas per visą žaidimą arenoje kovėsi VOS VIENĄ kartą ! Kaip manot, ar buvo verta padėti 23 monetas ant to reikalo ? Čia yra elitinių gladiatorių minusai – jie kainuoja daug ir po to juos sunku iškišti į areną, tenka papirkinėti organizatorių, o tai vėl išlaidos. Tiesa, dėl to vieno karto, kai Ganikas kovojo... ar norit žinoti PRIEŠ KĄ jis kovojo ? Hell yeah - ogi prieš patį Mirties Šešėlį ! Tiesa, Teokolis (kurį netikėtai nupirko Edis) į areną išėjo be ginklų, o aš Ganikui įdaviau šalmą. Kova buvo nuožmi, bet Edžiui juodai nesisekė išrident normaliai kaulų, tai pabaigoj Ganikas nušniojo Teokoliui galvą ! Tai buvo antra skaudi netektis Edžiui – žuvo antras stiprus jo kovotojas. Kažkur tuo metu, visi turėjo jau apie 8 Įtakos, aš vienintelis vilkausi šiknoje su kokiais 6 taškais. Bet valiutos jau netrūko, be to turėjau Neviją - visi žinot šią nuostabią vergę (counts as two slaves). Taip pat man gerai pinigų uždirbo Arūnas, kuris ant manęs sužaisdavo kortą, kurios už kiekvieną vergą duoda po 2 monetas. Arūnas pasiimdavo pusę sumos, bet ir aš išeidavau į pliusą – visai už dyką, plius dar Ramas gaudavo naudos, nes Sepijaus savybė sako, kad kai kuris nors žaidėjas už schemą gauna pingų iš banko, 1 monetą gauna ir jis. Šios savybės dėka jis per visą žaidimą ko gero prisirinko apie 20 papildomų monetų. Kokia situacija buvo pas kitus žaidėjus ? Justas tebeturėjo abu startinius gladiatorius ir ko gero dar nebuvo dalyvavęs arenoje, žaidė savo pamėgta stilių – laimėk be kovų, nors turėjo nupirkęs tinklą, ko gero, dėl to, kad kitiems nekliūtų. Vergų jis turėjo truputį mažiau nei aš, bet gerų. Arūnas tebeturėjo Onomajų, kurio arenoje tą vakarą daugiau ir nebematėm, jis ko gero buvo antras žaidėjas po manęs, kuris turėjo šiek tiek ginklų. Edis turėjo daugiausia gladiatorių, bet kaip ir būdinga Batiato strategijai, jie buvo low-to-middle tier. Po Teokolio ir Sedulo mirties, geriausias jo kovotas buvo Agronas. Pamenu buvo gera Edžio reakcija, kai pasakėm, kad Agronas per serialą turėjo meilužį ir buvo nesvetimas vyriškai meilei
„Oj, man pyderų nereik...“, bet kadangi visai nebrangiai jį pasiėmė, tai ką jau padarysi. O Agronas juk buvo visai nieko veikėjas, jis seriale buvo beveik visus sezonus ir kovėsi šalia Spartako visai gerai. Ramas irgi buvo kažkaip stebuklingai atsigavęs, turėjo jau tris gladiatorius, tiek pat vergų, pinigėlio jau krūvikės pūpsojo. Man patinka ta žaidimo mechanika, kad prieš kelis varymus tu gali būti niekas, o po to – visai nieko atsigauti. Tą įrodė ir ana, sekmadieninė, klubinė sesija, kai mane „spardė“ visi likę žaidėjai, bet po to vis tiek atsitiesiau, atkeršijau ir net laimėjau žaidimą. Kaip jau minėjau, vien su Ganiku jaučiaus nesaugus, reikėjo dar vieno gladiatoriaus (nors 8 vergai, man labai gražiai nešė 7 auksinius per palaikymo fazę). Ir tada atsivertė Žmogžudys. Taip vadinasi gladiatorius (The Murderer). Toks tatuiruotas jo veidas. Jis yra middle-to-top gladiatorius, bet su labai įdomia savybę. Savybė leidžia atsinešti į areną DU ginklus, bet draudžia dėvėti šarvus. Ir ši savybė ignoruoja Onomajaus savybę. Setup metu aš vėl buvau pasiėmęs gladiatoriaus figūrėlę, kuri turi du kardus – man ji kažkaip neša laimę. Deja, paprastai kardą turėjau nupirkęs tik vieną. Tai į kovą atsinešiau kardą ir kūjį, kurį turėjau nuo pat pradžios. Deja, neprireikė nei vieno nei kito, nes tas, su juo kovojau buvo paprastas vergas (man atrodo Justo). Vergui lėkė galva.
Pagaliau atėjo tas momentas, kai pasiruošėm šuoliui. Tarkim, šuoliui nuo kokių 9 įtakos taškų iki 12. Tokį šuolį galėjom atlikti aš ir Justas. Aš su Žmogžudžiu vos nesugadinau Justui planų, kai jį nupirkau. Nes jis turėjo daug sargybinių ir vergų, jam reikėjo gladiatorių, nes Solonijaus savybė sako – nusimesk 1 vergą, 1 sargybinį ir 1 gladiatorių – gausi tašką. Tai jam kaip tik trūko 3 taškų, o turėjo tik 2 gladiatorius. Gerai jam, kad nupirkt pavyko Auktą (Auctus), vieną iš paprastesnių gladiatorių. Labai durnai, kad aš buvau organizatorius prieš tai, vadinasi Intrigos fazė prasidėjo nuo manęs, o tai reiškė, kad dar 4 žaidėjai gali man pakenkti. Bet, jei aš nepasiekiu 12, Justas, kurio varymas buvo paskutinis, garantuotai pasiekia 12 taškų ir laimi. Tai dėjau. Po visko, man liko dar 3 sargybiniai ir du vergai, kurie leidžia perridenti sargybinius. Bet prieš mane buvo dar 4 žaidėjai ! Ramas nieko rimto nepasiūlė, bet Edis dėjo tokią siaubingą intrigą, kuri kainuoja 12 įtakos. Man – minus 1 taškas, kažkam plius vienas. Reikėjo gintis, nu ir pradėjau, savo stiliumi degint sargybinius, nepaėjo nei re-roll‘ai, nors keičiau kauliukus – suėjo visi mano sargybiniai ir tapau su 11 įtakos taškų. O tiem juoko buvo iki ašarų. Bet kolegos nenorėjo kad ir Justas laimėtų, tai Arūnas man pakėlė vėl iki 12 taškų įtaka, bet sako – „norėsiu garbingos kovos...“ ir exhaust‘ino mano visus ginklus (yra tokia nagla kortukė išplėtime). Tada atėjo Justo varymas, jis ten lengvai pasikėlė iki 12 ir pagal taisykles, jei yra daugiau nei vienas žaidėjas su 12 taškų, pergalė nulemiama arenoje. Kadangi buvom tik du tokie žaidėjai, tai nereikėjo skaičiuoti ir lyginti gladiatorių ir ginklų, kaip tai daroma su trim lygiais žaidėjais. Bet šansai buvo mano pusėje, nes Žmogžudys buvo akivaizdžiai stipresnis už Auktą. Bet mes jau šiandien ne kartą matėm, kaip netikėtai gali pakrypti kova. Plius, mano kovotojo savybė be ginklų buvo niekinė, o Aukto savybė leido Justui liepti perridenti vieną kauliuką vieną kartą per kovą. Tai Justas ilgai laukė, kada čia taip padaryti, tai kažkur pabaigoj buvo tas bandymas, bet realiai kovos eigos jis nepakeitė. Aš laimėjau ! Woo-hoo... antrą sesiją iš eilės
Plius – visas iki šiol žaistas sesijas ir dabartinę laimėjo Glaberis (pirma sesija Justo su juo, sekančios dvi – mano). Bet ir šį kartą Glaberis laimėjo ne per savo savybes. Per jas gavau tik 2 taškus, plius pirmos savybės – kortų traukimo irgi labai nenaudojau smarkiai. Gal dėl to, kad sekasi kovoti, o gal dėl to, kad buvo net trys žmonės žaidžiantys pirmą kartą šį žaidimą. Bet pergalė yra pergalė ir tai yra smagu – buvo mano vakaras, abu žaisti žaidimai buvo mano, yeah.
Įdomus niuansas – tvarkydamas žaidimą patikrinau – turgaus kaladės dugne gulėjo kokie 5-6 ginklai, tarp jų abu „ball and chain“ ginklai, o ietis – pačiame dugne. Stebiuosi, kaip ieties dar niekas nėra net matęs per visus tris žaidimus. Plius, jums ko gero kyla klausimas – kodėl nebuvo nei vienų Primuso žaidynių ? Nagi todėl, kad jas host‘as gali skelbti tik turėdamas 10 įtakos taškų, o mes dažniausiai darom šuolį nuo kokių 8 – 9 taškų. Jei tai kartosis, įtariu reiks vienintelio house rule. Aišku, yra dvi ar trys kortos, kurios gali priversti organizatorių organizuoti Primusą, net neturint reikiamos įtakos, bet aš tas abi kortukes gavau pačiu pirmu traukimu ir abi sudėjau į discard krūvą jau pačiais pirmais savo veiksmais. Kadangi intrigų kaladę darėm reshuffle tik pačioj pabaigoj, gauti jas pakartotinai šansų beveik nebuvo.
Pastebėjau tendencija, kad ši sesija intrigų prasme buvo kiek rami, ta prasme – nebuvo tokiu niuansų ir fintusų, kokie dėjosi klube sekmadienį. Žaidėjai mažiau kenkė vienas kitam, labiau pagelbėdavo kitiems, kad gautų naudos ir sau. Nebuvo tokių žiaurių susitarimų sulaužymų, kad įsigytum mirtiną priešą. Bet užtat mes praktiškai tilpom į penkias valandas ! Taip, nes visi išėjo namo apie pusę keturių. Tai aš nesuprantu, kaip mes ten, lošdami 4-se klube užgaišom tiek, kai čia, būdami penki (ir analogiškai – 3 nauji žmonės) taip gražiai susitvarkėm ? Pasirodo, galima kažkaip...
Tiesa, nepapasakojau dar apie Edžio bajerį. Kita diena jis man skambiną apie vidurdienį ir sako į telefono ragelį – „Klausyk, vakar mačiau kad turi Hario Poterio knygas... ar gali man jų numerius pasakyt, kelintos ten knygos...“, aš nieko neįtardamas nueinu prie tu knygų (jos yra po mano žaidimais, lentynos apačioje), pasiėmiau vieną knygą, vartau, niekur nerandu to numerio. Edis sako – „Tai gal ant kitos yra ?“. Pasiemu kitą, nu nėra... tada tas šelmis sako – „Ai, pala, ten tada bus numeriai ant Eridano fantastinių knygų kolekcijos...“ Nu ant tų knygų tikrai yra numeracija, aš pasuku žvilgsnį į kairę, kur tos knygos ir ką aš matau ? Tarp knygų yra įsprausta nedidelė dėžutė, o ant jos ta tokia įkonėlė, kurį būna ant kortų žaidimo „Bang“ gamintojo dėžučių. Ištraukiu dėžę – gi matau, kad ten yra Bang expansionas – „Gold Rush“. Pirma mintis, gal mano žmona čia kokį siurprizą padarė ir aš netikėtai radau anksčiau laiko ?? Šaukiu žmoną iš kito kambario ir tada Edis pradeda žvengti... pasirodo, tai – jo kalėdinė dovana ! Tik tada man dašilo, ką jis ten tą vakarą veikė tame knygų kampe
Edi, brolau – jei dabar tai skaitai... seniuk, šiais metais tai yra antras kartas, kai patiriu tokį siurprizą, kad iš pradžių neturiu net žodžių. Pirmas buvo, kai per mano gimtadienį žmona sukvietė gal pusę draugų į boulingą man nežinant, o kai atėjom su ja, dviese, visa kompanija išlindo iš už kampo ir went like – „Surprise ! Ačiū tau už šią nuostabią dovanėlę, labai labai ! Dar vienas dalykas dabar man nušoko į vietą – pamenu kaip per Jamam dienas sutikau Edį Akropolyje ir planavau pasiimti už 55 litus šitą expą, tai jis ėmė atkalbinėti, kad mol, bus dar akcijų, gal gausim pigiau and stuff... tai va ką tas šelmis jau tada schem‘ino
Pats ko gero taip ir nebūčiau to įsigijęs, ne dėl kainos, tiesiog būčiau pamiršęs ir tiek. Dabar, draugai – belen kada, kai lošim „Bang!“, prisiminsim, kad čia yra ir dalis Edžio, net jei taip nutiks, kad tuo metu jis nebus šalia. Ačiū, draugeli – for life !
Niu kaip ir viskas. Penktadienį belen kaip užskaitau – užsikroviau visoms šventėms į priekį. Dėkui vaikinams, kurie nepasikuklino ir manau tikrai gerai praleido laiką. Tikiuos su šia kompanija ne paskutinis meetas, o po švenčių esu daugiau nei pasirengęs pakurt šitą grožį su 6 žaidėjais !
