Žaidimų reportažai ("neklubiniai" susitikimai)

[Nostromo]

Buvom susibėgę penktadienį palošti stalo geimų. Prie mūsų šį kartą prisijungė naujas/senas/jaunas žmogus. Seniems klubiečiams jis gerai pažįstamas, tai - Dovydas the Poker Master. Naujas dėl to, kad į klubą nebevaikšto jau keli metai, senas, nes jis buvo vienas iš pirmųjų klubiečių ir jaunas, nes jam tik 23 dar Anyways, susidarė toks įspūdis, kad tik vakar buvom isiskyrę, bendravimas visai nepasikeitęs, kaip ir pats Dovydas, o tai yra smagu. Be jo dar buvo Robkiukas, Povkė, Bralis. Rinkomės šį kartą nuo aštuonių, o Bralis dar tradiciškai ir vėlavo pusę valandos. Nutarėm išmėginti "Desperados". Suporinau kreivai parašytas taisykles, tikiuosi suprato žaidėjai, nors pirmus turnus pradėjom nenutuokdami, nuo ko čia pradėti, turiu galvoj strategija. Bralis buvo maršalas, mes likę keturi - las bandidas. Iš pradžių mes puolėm lošti pokerio, nes išsidėliojom taip, kad tai galejom daryti vos ne pirmu žingsniu. Bet kaip žinia, lošti pokerį - čia tik vandenėlis. Greit mūsų dėmesys nukrypo į pašto karietas. Po kokio trečio žingsnio jau supratimo neturėjom, kur slapta juda maršalas, tai ėmėm improvizuoti. Pirmu turnu karietos taip ir nepagavom, bet kaip žinia, ties 5 žingsniu atsiranda galimybė apiplėšti banką. Taigi, mes pradėjom "vaidinti" ką suplanavom slapta su kortukėm, kitaip sakant, atvertinėti tas kortukes ir judinti meeplus ir atsitiko taip, kad Silver City susitiko Robkė ir Bralis. Robkė buvo areštuotas ir prarado galimybę visam likusiam žaidimui apsilankyti šiame mieste. užtai Povkė vienas nuėjęs ramiai paėmė Santa Fe banką. Viskas vyko maždaug taip: jis ramiai įėjo į banką, buvo rami ir šilta popietė, daugelis darė "siesta" (nepamirškime, kad veiksmas vyksta Meksikos pasienyje), tad banke buvo mažai žmonių. Ji išsitraukė 0.45 kalibro koltą ir ramiai pasakė - "Ponai, tai apiplėšimas. Ramiai sudėkite pinigus į maišą ir paduokite man, niekas nenukentės". Maždaug taip ir buvo viskas Po pirmo turno visiems jau kliktelėjo, kaip čia kas ir su kuo. Pradėjom naglėti. Taip jau gavosi, kad kai lošėm 4 banditai, tai aš kažkaip labiau kooperavausi su Robke, o Dovydas su Povke. Trečio turno pradžioje, lenta sukrito taip, kad pirmu žingsniu iškart atvirai ir be baimės paėmėm abi karietas ir maršalas Bralis ničnieko negalėjo padaryti. Pasisekė mums, nors po to pademonstravom "idealų komandinio žaidimo modelį", kai VISI KETURI galutiniam taške atsviartėm Santa Fe mieste. Net patys akis išvertėm - how come ?? Gerai tas, kad Santa Fe yra ddielis miestelis su banku, kuriame tuo metu nuobodžiaudamas patruliavo vienintelis vietos šerifas. Tai taip pat pas pats miestas, kurį tada apgrabino Povkė. Tegyvuoja Santa Fe ! Čia buvo labai fun momnetas, apart to, kad nesuderinę veiksmų ten susitikom, bet ir tai, kad likus paskutiniam žingsniui, dar neaišku buvo, kur keliaus maršalas, o jis buvo per žingsnį nuo mūsų. Bralis lėtai verčia kortą, o mes sulaikę kvapą stebim. Pyst, atvirsta Tuba City, everybody goes like -'whoah....phew", o tai galėjo mus visus keturis areštuoti iškarto. Tai buvo paskutinis, penktas žingsnis, turnas kaip ir prie pabaigos, nuostolis tik tas, kad būtume banko nepaėmę ir praradę to miesto kortukes. Ale po paaiškėjo, kodėl Bralis taip darė. Matot, maršalas gali pažiūrėti bankų plyteles kiekvienam mieste. Banditai tai irgi gali daryti, bet taip jie išsiduoda kur yra. Tai va, Bralis puikiai žinojo, kad Santa Fe yra tik skatikai. Tikrieji pinigai gulėjo toke pačioje Tuba City ir Tuscone ir tuo miestus Bralis saugojo kaip savo akį, tai pats asmeniškai sava persona, tai nusiųsdamas ten net iki trijų šerifų. Žaidimui einant į pabaigą buvo toks klaustukas - surinksim reikiamą kiekį pinigų ar ne ? Atejo momentas, kai reikia skaičiuoti bablo. Turi būti 4000 $ per galvą, vadinas - 16 tūkstančių eurodolerių. Suskaičiavom 16400 ! Bralis nepatikėjo ir perskaičiavo pats. Nu tikrai, pasirodo. Kaip po to paanalizavom, tai čia mums labai gerai sukrito anos dvi karietos trečio turno pradžioje ir paskutinis Dovydo pokerio žaidimas pačiu paskutiniu žingsniu. Visai skani pradžia buvo, kiek vaikinai sakė nuomone - jiems patiko. Tik išdurnino mane, kad tai ne euro geimas, nors ir meeplai yra. Tai greičiau bluffing-hidden movement role play geimas. O final thouths yra tokios - jei būčiau šerifas, tai daryčiau kaip ir Bralis - saugočiau pelningensius bankus, be to iš esmės yra nesunku atspėti, kuriam taške banditai ketina kirsti karietas. Pokerio lošimas - antraeilis dalykas, nes čia babkės mažiausios ir pokerio tokenai ant lentos neatsinaujina, tai pabaigoj miestų, kur gali lošti lieka vis mažiau ir juos lengviau apsaugoti. Faktas, kad maršalas privalo penktu žingsniu sėdėti kuriam nors mieste, o šerifus susiųsti į kitus miestus, jei yra galimybė, plius - labai gerai paskirti bent po vieną serifą karietų eskortui, nes patikėkit yra tikrai abidna maršalui, kai karietą nubombina vienišas desperado....

Pažiūrėjom į laikrodį. Rodo dvylika jau. Kadangi laiko dar turim, svarstom ką lošti. Povkė aršiai nori lošti Descent ir jam kaip ir pritaria Robkė. Aš sukioju pirštą prie smilkinio ir sakau, kad namo kožnas eisit jau švintant, nes būtų

žaidžiamas naujas scenarijus. Alternatyvą yra kaip ir Talismanas, bet jis nelabai limpa Robkei. Vis tik, nežiūrėdami į protingo žmogaus patarimus, visi nubalsavo lošti Descent. Nesupraskit manęs neteisingai - i love Descent, bet startuoti nuo 00:00 val. welll.... nu gerai. Pakūrėm naują scenarijų, kursai vadinas "Spider's Web". Kas ten dominavo jame, tikriausiai aiškint nereikia... buvau blogis, bet man čia kaip sakant - eilinė diena ofise. Į akį krito tas faktas, kad žemėlapyje mažokai dėžių, tik dvi bronzinės ir viena sidabrinė. Ką gi, tas yra gerai, bet blogai yra tas, kad daug labai glifų ir herojai pradeda ne su 5, o su 8 conquest tokenais. Ir dar - kiekvienas pradeda atskiram sektoriuje, nes pagal scenarijų, herojus ambushino vorai ir išguldė, paskui suvyniojo į kokonus ir ištampė po požemį. Party susirinko iš pažiūros well rounded - vienas stiprus karys, vienas šimtaprocentinis reindžeris ir du magai. Žemėlapis iš 3 segmentų, sujungtų laiptais, labai ištemptas. Mano geriausas cinkas buvo vorai, jų buvo daug, bet smagiausi iš jų buvo specialūs scenarijaus vorai - Raudonieji Prakeiksmai (Scarlet Bane). Tie buvo kaip ir raudoni master vorai, tik kad jų mėsa +4 , šarvas +2 ir jie neturi "web" savybės, bet vietoj to turi "daze". "Daze" liepia ridenti vienu kauliuku mažiau, už kiekviena "daze" tokeną. Skaudžiausiai tai patyrė Robkės šlubas kovotojas, jis pastoviai vaikščiojo apkibęs tais tokenais. Su juo buvo įdomiai, dar pačioj pradžioje paspawninau du šešėlius (shade), kurie kaip žinia standartiniam kovotojui neįkandami, dėka "ghost" savybės, bet problema buvo ta, kad nežiūrint "pierce 2" savybės tiems sunkiai sekėsi prakąsti to bičo 4 šarvų. Jei ir darydavau žalą, tai po 1 tašką. Raudoniesiems vorams sekėsi geriau, jie pramušdavo po 2 - 3 taškus, klijavosi daze ir poison tokenai. Tad nenorėdamas būti lėtai užmūčytas, Robkė skubėjo į priekį. Povkės magas gavo Ugnies Sutartį, čia toks skilas, kai esi immune ugniai ir pats su staff atakuodamas gali uždegti monstrus. Tai expansiono skilas, ale labai praktiškas pačioje pradžioje, nes sėkmingai svilo ne tik mano vorai, bet ir gorilos. Žemėlapyje taip pat yra nemažai laiptų, tad susidaro gan toks geras įspūdis, kad žaidi multi level komplekse, kur yra pirmas, antras ar trečias aukštas. Esmė yra herojams susitikti bendroje salėje ir tada kažkaip judėti. Vienu momentu jie pririnko tiek tokenų, kad jau galvojau bus batai, buvo ar ne 18 berods. Bet kitu momentu jie beveik ir prarado, ką buvo surinkę, nes vorai sėkmingai darė savo. Ypač vienas buvo mano čempionas, paguldė du ar tris herojus, atlaikė Povkės ataką, žinoma paskui nudvesė, ale aš jį prisiminsiu ilgai Galiausiai Robkė atšlubavo į priešpaskutinę salę, pamatė svertą ir pamėgino jį patraukti. Nieko neįvyko, bet didvyriai išsiaiškino, kad tai dual mechanizmas, suveikia, jei vienu metu patrauki abu svertus. O čia jau atsiranda strategija, nes reikia išsiskirti Paspawninau du feroksus, paprastas pasiekė Robkę, raudonam teko užmesti "charge". Šitie du gerai apdaužė jau ir taip gerai aplamdytą Trenloe the Strong (taip vadinosi Robkės karys), kuris tuo metu visai nesijautė so strong. Raudonasis feroksas nuleech'ino visus lašiukus, tai po atakos liko tik 2 laifo ir 2 bleed tokenai. Robkė kitu savo varymu išbėrė 3 ant balto kaulo ir dailiai nukraujavo. Jis buvo vertas 4 CT. Po to ant stalo liko tik 3 tokenai, tai visus užvertęs, išskyrs Bralį, kuris buvo vertas 2, galėjau baigti žaidimą. Tai pavyko padaryti su dviem tamsos kunigais. Menkas skeletukas nutraukė dėmesį (nepamenu kuris, Povkė ar Dovydas išnaudojo savo Guard), na o tada jau tamsos pakalikai atliko kas būtina.

Scenarijus tikrai smagus, daug nestandartinio š***do. Kadangi ne-one-shot'ino šio scenarijaus, liko mėsos kitam kartui ir dar herojai visko neišsiaiškino, plius nematė boso. Tiesa, noriu paminėti, kad Bralis, po 5 butelių alaus, paskutinius varymus skaniai parpė šalia akvariumo, o už jį žaidė Povkė. Nu Braliukui buvo sunku kažko jam trūko oro, ar neįšmiegojęs buvo. Mes su Povke buvom žvaliausi, aš dėl to, kad man naktinėti - ne naujiena, o Povkė buvo pamiegojęs prieš ateinant pas mane. Žodžiu, kai visi išėjo, ar sutvarkiau viską ir kai jau ėjau į lovą, laikrodis rodė pusę šešių ryto. Tai, bijau suklysti, yra ar ne rekordas ilgaiusiai sėdėjimo ?? Jei būtų vasarą, jau matytusi tekanti saulė....

Dėkui Dovydui, kad pareiškė norą ir mielai prisijungė prie mūsų penktadienių - tikiuos ne paskutinis kartas, buvo tikrai malonu tave vėl pamatyti. Dėkui vaikinams, kurie nepasikuklino per didžiausią šaltį atvažiuoti/ateiti pas mane ir

miego kamuojami kovoti su blogiu iki šešių ryto. Dėkui jų žmonoms ar draugėms, kad juos išeleido. Na ir dėkui visiems, kas nepatingėjo perskaityti šią istoriją iki galo !

[Dowydas]

Na tarsiu ir aš savo žodį. Taigi po kelių metų pertraukos teko vėl susitikti su klubo žmonėmis  , gan dažnai grįžtu iš Vilniaus į Šiaulius, tačiau niekaip nepavykdavo pasirodyti klube, kadangi sekmadienis man pagrindinė darbo diena...  Tačiau penktadienio vakarą skirti galėjau be jokių problemų, susibėgimo jau laukiau nuo ryto . Smagu jog nors ir praėjo keli metai, nuo to kai mačiau klubiečius visi susirinkusieji man buvo daugiau ar mažiau pažįstami ir jau buvo tekę ne kartą su jais žaisti . Padiskutavę apie gyvenimą, susiruošę stalą pradėjom žaisti pirmą žaidimą - Desperados.

Išpradžių Desperados mechanika atrodėl labai paini ir sunku buvo suprasti kaip čia kas vyks, tiesiog reikėjo pradėti žaisti ir bandyti viską išsiaiškinti iš žaidimo eigos. Žaidimas smagus, yra blefavimo elementų, gudravimo, labai svarbus banditų komandos darbas tarp savęs. Manau gerai įsidirbus tarp savęs žaidimas suktusi labai greitai, kadangi iš pusęs žvilgsnio vienas kitą suprastume . Visą žaidimo eiga Ramas jau aprašė tai nesikartosiu, nebent tik tiek jog tas paskutinis ir visiškai neplanuotas pokerio sužaidimas viename iš miestelių išsuko mus . Žaidimas tikrai atrodo gerai subalansuotas.

Baigę Desperados sėdom pries Descent kurį buvau žaidęs gal kokius 3 kartus prieš daugybę metų, dar pamenu, jog teko ir Evil Master'io rolėje pabūti. Pradėjus dėlioti komponentus, po truputį viską pradėjau atsiminti, kaip žaidimas veikia ir t.t. Pradėjus sparčiai daugėti concquest token'am atrodė, kad scenarijus gali būti įveiktas ir iš pirmo karto, nors monstrų kiekis naujose vietose ir jų pastovus spawninimas leido šiek tiek sunerimti . Tada keli miss'ai iš herojų komandos, kelios mirtys ir jau pasirodė, kad viskas bus daug sunkiau. Token'ai sparčiai mažėjo, mes vis skubėjom kol galiausiai atidavę paskutines jėgas nusibaigėm. Manau iš antro karto scernarijų tikrai galima įveikti.

Taigi 05:00 pajudėjom namo. Sutinku, kad Descent'ą turbūt vėliausiai reikia pradėti žaisti 22h, kadangi paskutinius ėjimus stengėmis daryti kuo greičiau, ir galbūt jau nebetaip mėgautis pačiu žaidimu, ypač dar kai norėjosi miego. Reziume tai buvo labai smagu, tikiuos iki sekančio susitikimo neprireiks kelių metų ir nebesakysim vienas kitam "šimtas metų" . Manau Penktadieniais pasijungti galėsiu labai dažnai. O dabar mane labiausiai domina Battlestar Galactica, labai jau daug žmonės šneką apie ją

[Dowydas]

Vakar su kita chebra teko išbandyti Might and Magic Heroes. Žaidėm 3-iese, visi hardcore'iniai Heroes of Might and Magic fanai, tad puikiai galėjom įvertinti žaidimą.
Kaip Heroes fanui žaidimas kolkas atrodo 8/10 kurį su expansionu galima padaryti ir į 9,5/10, bet deja expansiono turbūt jau nebus, nors jis buvo suplanuotas jau kuriant patį žaidimą, kadangi nemažai komponentų siejasi su planuotu expansionu. Manau didesnė tikimybė sulaukti visiškai naujo Heroes of Might and Magic žaidimo nei expansiono.
Žaidimas turi vieną baisiai didelį minusą, tai downtime'as, 3 ar 4 šį žaidimą manau galima žaist tik tuo atveju jei visi žaidėjai labai gerai patyrę ir žino kaip ką daryti, kitu atveju bus tiesiog didelė kančia kol ateis tavo varymas, laisvai galima ir knygą skaityti, nes įmanoma jog iki tavo ėjimo 9 herojai darys savo ėjimus, o ėjimai su mūšiai trunka ne taip jau trumpai.
Šiaip žaidimas labai panašus į kompiuterinę versiją, apipavidalinimas siejasi su 6-ąja dalimi o pati žaidimo mechanika kaip ir su 3-iąja.
Reziume šį žaidimą turbūt rekomenduočiau tik Heroes of Might and Magic fanui, taip pat kaip sakiau žaidimas verkiant reikalauja expansiono, nes tiesiog jaučiasi, kad visko turėtų būti daugiau. Pora papildomų rasių, artefaktų, scrollų, gal būt kokie dungeon'ai padarytų žaidimą daug įdomesniu.
Žaidimas turi nemažą peržaidžiamumą, kadangi žemėlapis generuojasi atsitiktinai, plius parsisiunčiau daug sukurtų scenarijų su įvairiomis papildomis taisyklėmis ir užduotimis, tad manau žaidimas vertas pinigų.

[Dowydas]

Vakar teko aptūrėt dar vieną Migh and Magic Heroes testavimo sesiją, tai nors ir žaidėm antrą kart ir jau buvo kaip ir viskas aišku su taisyklėmis ir stabdymo nebuvo, bet žaidimas vistiek truko be galo ilgai, sužaidėm 11 turnų iš 15 maksimalių ir užtrukom 7h  , žaidžiant tryse....

[Nostromo]

omg, tas geimas yra laiko žudikas

[Dowydas]

omg, tas geimas yra laiko žudikas

Na didžiausia šio žaidimo bėda, tai kaip ir minėjau tai downtime'as. Manau jis pirmoi vietoi lyginant su visais kitais žaidimais . Dėl to kai mes žaidžiam tryse aš turiu laptopa, vienas draugas tablet'a, o kitas šalia stacionaraus PC sėdi

[Nostromo]

Po ilgos pertraukos vėl susirinkom penktadienio geimams. Šį kartą buvo penki žaidėjai - Povkė, Bralis, Arūnas B. ir Dovydas, aka The Poker King. Nu ir aš, žinoma. Iškart pradėjom nuo "The Hobbit". Mažas linksmas fileriukas, kažkiek panašus į Lord of the Rings, bet paprastesnis. Semi coop stilius, koks patinka pvz Povkei. Tai reiškia, kad kaip ir yra bendras tikslas, kaip antai - reikia stengtis, kad Smogas nedaskirstų iki Ežero Miesto ir jo nesunaikintų, BET.... yra svarbu ir savas kailis, nes gale laimi vis tiek tik vienas žaidėjas, kuris turi daugiausiai brangakmenių. Žaidime yra praktiškai dvi fazės - tai keliavimo, kai yra judama lenta ir žaidėjai, kurie reprezentuoja dvarfus, padedančius Bilbo kelionėje, levelinasi trijose kategorijose - stiprybės, klastos ir iniciatyvos. Yra dar 4-as resursas - provizija (maistas). Yra 4 stadijų dekai, kiekvienas iš jų susideda iš event kortų ir adventure kortų. Kai kelionė baigiasi, visi žaidėjai būna priėję prie adventure langelio. Pirmas yra Goblinų Karalius. Ten reikia ridenti nurodytas kauliukų kombinacijas ir už jas galima gauti brangakmenių. Kai leveliniesi, papildomai gauni statinių kirvių, skydų ir re-rolų. Pirmi du, kartu su provizija yra reikalingi išridenimui. Jei yra failinama, tai žaidėjas traukia Smogo plytelę, kas įtakoja Smogo figūrėlės judėjimą link miesto, bei resursų ir skillų praradimą. Po pirmojo adventure, vėl vyksta keliavimas iki kito adventure langelio. Yra iš viso 4 adventure sustojimai, be jau minėjto Goblinų Karaliaus, dar yra Vargų Kova, Mirkvudo Elfai ir Tolimasis Kalnas - visi eventai yra iš filmo.
Pačioj pradžioj labai į priekį šovė Povkė, ir gal pusę žaidimo pirmavo. Man labai lievai buvo dėl to, kad iš dešinės sėdintis Dovydas buvo visada pirmas ant iniciatyvos, tai jis traukdavo pirmas adventure kortą, paskui tai darydavo Povkė ir tt. O aš - paskutinis Bet ant galo prasidėjo tokie gan sunkūs adventure ir visi pradėjo failinti. Nepadėjo net tai, kad trys iš mūsų buvo max levelio. Ant galo liko 2 kortos ir dilema Dovydui - ar bandyti išridenti praktiškai neįmanomą kauliukų derinį, arba atiduoti kortą Braliui, kuris garantuotai ją padaro, nes turėjo primišęs Ability kortų (net keturias) ir tikėtis, kad likusios dvi adventure kortos iki jo ateis, jei visi kiti failins. Deja planas nepaėjo ir laimėjo Bralis, nors Smogas buvo per du laukelius nuo Ežero Miesto.

Geimas visai smagus, tik pamąstėm - yra toks faktorius, kai mažiausiai brangakmenių turintis žaidėjas, gali specifiškai stengtis sužlugdyti geimą, nes jam be šansų laimėti, tai suveikia principas - jei ne man, tai niekam Ar tai tikrai yra taip, reiktų dar patikrinti, nes realiai jei laimi, laimi visi, tik vienas, su daugiausiai turtų yra tas tikrasis laimėtojas, bet kaip sakiau - kitiems irgi gerai, nes beat'ino žaidimo sistemą.

Toliau buvo eilinis klausimas, kuris kyla visada, sulošus filerį - o ką gi mes žaisim toliau ?? Noriu atsiprašyti Gintaro iškart. Aš jam skambinau, jis sako - jei nesurinksit pagrindinės šaikos, skambinkit - nors ir dirbu rytoj, pasiaukosiu dėl kompanijos. Bet kai užsiminiau, kad lošt galimai galim Eldritch Horror, jis pasišiaušė - jokiu būdu, sako. Gintaras tiesiog nemėgsta žaidimų prieš sistemą. Gavos taip, kad susirinkom 5-se, bet Gintė vis tiek perskambino ir pasiteiravo, ar viskas ok, ar surinkta kompanija - rūpinasi žmogus mumis, duodu jam kreditų. Nu ir išėjo taip, kad nubalsavo visi lošti Spartaką. Žinau, kaip Gintei patinka šis žaidimas ir jau ant dienų kirbėjo tas reikalas, kad reikia pakurt šitą projektą. Dovydas dar buvo nežaidęs, o Arūnas B. kaip tik ant dienų buvo baigęs žiūrėti serialą. Kol paaiškinau taisykles, Bralis senu papratimu 15 minučių numigo. Pradėjom lošti. Dar nežinojau kokios taktikos laikysiuos, labai norėjosi išmėginti variantą, kai laimima ne per gladiatorių kovas, o per intrigas, kai žaidžiama neturint galingo glado. Dovyas ištraukė Batiatą ir mes jį natūraliai užjautėm, nes visi žino, kaip sunku yra žaisti už šį veikėją, netgi su jam pritaikytom house rulėm.  Pats žaidimas ėjo gan ramiai, nes kažkaip visi mažai žaidė kortų, kur gali kenkti. Gal tokių neištraukė, ar kaip. Antram raunde, turguj, antru vertimu atvirto Spartakas. Kadangi kažkaip visi babkių turėjo ne prūdus, tai Povkė jį pačiupo už kokį 13 ar 14 auksinių, nepamenu dabar tiksliai, bet atidavė visus skatikus iki galo. Sekančiame raunde aš nupirkau Teokolį truputėlį pigiau. Kaip žinia, ši Teokolio versija yra pagerinta, nes jis iš ekspansion'o. Jis jau žymiai greitesnis - greitis yra 3. Plius išlaikyta yra atakos ir gynybos statistika - po 5 kaulus. Ir vėliau dar apginklavau šį monstrą kardu ir tinklu. Jis tapo tokia baisinga jėga, kad net Povkė nedrįso prieš jį siųsti Spartako vienas ant vieno. Labai derino Primusą, kur žaltys, norėjo suporuoti Spartaką + Barką prieš Teokolį. Bet kažkaip Primuso suorganizuoti niekam nepavyko. Spartakas ir Teokolis žinoma tapo čempionais, nieko čia nuostabaus, tik kad Spartakas juo tapo natūraliai arenose, o Teokoliui padėjo keletas intrigų. Žaidimo vidury Povkė kažkaip netikėtai šoktelėjo į priekį, kai visi buvo kažkur ant 5 Įtakos, jis buvo ant 8. Bet kaip visada, niekas per daug to nesureikšmino ir pasikartojo scenarijus, kurį jau kažkada buvo sužaidęs Justas. Kai žaidėjas išsišoka į priekį ir praktiškai jau niekas jam nieko nebegali padaryti. O jei dar turi gerą gladiatorių , tai išvis. Bet pasakysiu, niekas labai ir nesistengė kenkti, o juk kaip būdavo tose pirmose partijose, kurias lošdavom pradžioje - tik išlįsk į priekį bent porą Įtakos tašku - ant tavęs visi kaip vilkai supuola. Ech, pasiiglstu tų laikų. Anyways, man tapo aiškus vienas dalykas, kuris nuo pradžių turėjo būti akivaizdus - labai svarbu yra nusipelnyti HOST'ą. Tai yra svarbiau nei atrodo. Vadinas, turi turguj nepirkti vergų, ginklų, taupyti ant to reikalo, kai jau kiti ištaško babkes ant asset'ų. Jei turi bent pusėtiną gladiatorių, tai gali būdamas host'u pasidaryti du įtakos taškus. Vienas už tai kad tampi host'u, kitas už tai kad suporuoji save su kokiu lievaku ir laimi kovą. Kitaip sakant - šiame žaidime visko kartu neturėsi. Nei daug vergų, jei top tier glado, nei tonų ginklų, plius dar babkių įmušęs kalną. Gali turėti kažką vieną, nu du dalykus. Dėl to ir yra skirtingos strategijos į pergalę. Tai įtakoja ir veikėjai už kuriuos žaidi, kaip antai Batiatas turi stengtis prikaupti daug pigiakų gladų, kurie jam neša babkes, o tam tikros intrigos kortos priduoda ir nemažai įtakos. Žodžiu, šlifuoti ir atrasti dar yra ko, šiuose neįšartuose dirvonuose.  Po partijos visi vieningai nusprendė kad vis tik Spartakas yra jėga ir norėsis pakartoti... nors - o kada nesinorėjo ?? Povkė tik gailėjosi, kad taip ir nepavyko pamatyti legendinės titanų dvikovos tarp dviejų Kapujos čempionų....

[Dowydas]

Na daug pridurti neišeis, bet vakaras buvo super. The Hobbit filler'iui puikiai tiko, paprastas, lengvas visiem aiškus ir smagus. Pamatęs žaidimo lentą iškart prisiminiau Lord of The Rings kuris buvo vienas iš pirmų aplamai žaistų žaidimų, tad buvo aišku ko tikėtis. Nors ir turėjau iniaciatyvą ir dažniausiai pirmas traukdavau questus, bet iš to absoliučiai negavau naudos, nes beveik visi questai buvo Migt'iniai o Might'as pas mane buvo pati silpniausia vieta ir tie questai būdavo perleidžiami kitam žaidėjui, kadangi jų įgyvendinti negalėjau.

Apie Spartacus nebuvau daug girdėjęs, nemačiau nei review, tad nelabai žinojau ko tikėtis. Žaidimas nustebino gerąja prasme, vienas iš geresnių kuriuos teko žaisti aplamai. Pradžioje buvo sunku, nes nebuvo aišku, kaip veikia mechanikos, derybos ir visa kita, beveik nenaudojau savo savybių, nes nepasirinkau tinkamos taktikos galvodamas jog pigių gladiatorių prisipirksiu iš Market'o . Kovos arenoje taip pat klostėsi ne mano naudai. Žaidimą tikrai vertinčiau aukštu balu ir sužaisčiau jį dar ne kartą, kad ir dabar, aplamai manau, kad Spartacus turi itin didelį peržaidžiamumą, nes labai mažai rėmų žaidime ypač kalbant apie visas derybas ir intrigų kortas. Serialo fanam manau čia išvis kažkas epic.  Tarp kitko jau siunčių pirmą sezoną...

[smikis]

Nepasakyčiau, kad esu nusistatęs prieš co op žaidimus, tiesiog nu nejaučiu aš draivo juos žaisdamas... Todėl jei galima rinktis, aš mieliau žaisčiau prieš žmones, o ne sistemą. Kas liečia galaktiką ar xcoom, tai aš tikrai pasijungčiau kaip sakykim statistinis vienetas  bet tai ne tie žaidimai kur aš sakyčiau "o davai chebra sulošiam šitą".

O Spartakas yra gėris tame, kad, bent man, jį tiesiog labai smagu žaisti. Kitus žaidimus žaidi, strateguoji, mąstai siekdamas laimėti. Spartake kiekviena sukombinuota intriga ar gladiatorių pasiskabymas man jau yra pergalė ir aš jokiam kitam žaidime nepasikroviau tiek teigiamu emocijų iš proceso visiškai nesijaudindamas būsiu pirmas ar paskutinis.

[Nostromo]

Jo, Gintaras teisus. Gale Force Nine gerai sugalvojo padaryti žaidimą su "laisvo elgesio taisyklėmis", na ta prasme, kad nėra rėmų KAIP tu tą pergalę pasieksi - gali sudarinėti sandėrius, gali jų nesilaikyti. Nėra griežtų taisyklių. Ta trapi linija tarp pasitikėjimo ir apgaulės turi savo cinko ir tuos dalykus yra daryti malonu, nepriklausomai ar laimi, ar ne.

beje, išsiaiškinau OFICIALIAI dėl kortukės "Rigging the match", kuri leidžia sukeisti kovotojus, po to kai jau yra sudėtos stafkės. Pirmą - galima keisti tik gladiatorius ! Jei keičiamam žaidėjui nebeliko laisvų gladų, korta netenka galiojimo. Žaidėjui negalima leisti į areną vergo. Buvo momentas mūsų partijoj, kai Povkė išleido Spartaką į areną, prieš Arūno B. startinį gladą. Povkė kaip pakaitinį turėjo irgi startinį gladą su "pagyrūno" žyme. Niežtėjo rankos sukeisti ir išleisti pagyrūną į aikštę, bėda buvo tik, kad ir Arūno B. gladas buvo startinis. Tokia kova negarantavo Arūno pergalės ( ko pasekoje Povkė prarastu -2 influence ).
Kitas dalykas - žaidėjas, žaidžiantis korta "rigging the match" renkasi, kas išeis į areną, kaip pakaitinis gladiatorius (su salygą, žinoma, jei yra iš ko rinktis).
Dar keli niuansai - jei į arena pirmiausiai išėjo pvz. čempionas, po to jis buvo pakeistas, tai čempiono savininkas negražina tų pinigų, kurie buvo gauti už čempiono pasirodymą arenoje. Analogiškai, jei pirmiau buvo išleistas paprastas gladas, o po sukeitimo pasirodo arenoje čempionas, tai savininkas negauna +6 auksinių, nes tribute mokamas yra dar prieš statymus, o korta žaidžiama jau po jų.

[Nostromo]

Mėsa pamąstymui, kolegos Spartakiados megėjai.

Ilgai mąsčiau ir šiaip - forumai mirga panašiom temom. Ką manote apie blue dice variantus ? Basic oficialios taisyklės labai yra griežtos čia ir ar ne keista, kad greitis čia PERNELYG svarbus, nes reguliuoja du parametrus - iniciatyva ir judėjimo langelius. Pagal šį modelį middle tier gladiatorius VISIŠKAI neturi šansų prieš top tier gladiatorų (nebent idealiai kristų kaulai, kas iš praktikos žinome - nenutinka ).
Man pasiūlymas - dėl iniciatyvos tiek vienas tiek kitas žaidėjas ridena tik po vieną kaulą. Kitaip sakant - šansai vienodai lygus, kas pradės kovą. Galvoje pamodeliavau kovą kažkiek, iš šalies atrodo neblogai. Pažvelkim į galimus pliusus/minusus.

Pliusai.

1. Eliminuojamas "kite'inimas" (kai lėtesnis kovotojas nepagauna greitesnio, o šis pribėgdamas/atsiraukdamas pribaigia priešininką). Žinoma, mėlyni kauliukai vis dar įtakos judėjimo atstumą ir galima bus atsitraukti per nepasiekiamą nuotolį, bet per kitus iniciatyvos ridenimus nereiškia, kad galėsi pribėgti ir smogti pirmas.
2. Išlyginami kovotojų šansai. Bus įdomesnės ir neprognozuojamos kovos, taip pat bus smagiau su statymais - tai panašės į tikrą loteriją.
3. Didesnė svarba teks ginklams, kas manau yra labai logiška. Tinklas pvz. taps tikra vertybe. Taip pat ir tridantis.

Minusai.

1. Nesu tikras, ar ta mechanika nesipjaus su kai kuriomis gladiatorių abilkomis, kaip antai Egiptietis, kuris juda VISADA per 3 langelius, taps gerokai OP. Čia reiks grįžus namo peržiūrėti gladų kortas.
2. Gali pasikeisti kovos archetipas, kai žmonės pirmiausiai ims nusimetinėti pirmiausiai mėlynus kaulus, o tik paskui gynybos ar atakos. Reikia playtestingo.
3. Įdomu, kokia sąveika gausis Primuse, kam irgi reiktų playtestingo.
4. Gali kiek prasilenkti su tema - pvz. Nenugalimasis Spartakas gauna malkų nuo vidutinioko Gnėjaus arba Kerzos.


Nežiūrėkit į tai, kad minusų prirašiau daugiau nei pliusų. Tiesiog rašiau iš galvos, kas tuo metu atėjo. Jų svoris yra nelygus.
Realiai balansas manau išlieka. Net ir 100 proc. laimėdamas iniciatyvą startinis gladiatorius nelabai nugalėtų top tier čempiono. Skiriasi atakos ir gynybos kauliukai, be to čempionai turi geras abilkas. Aš kažkaip esu labiau už chaotiškesnes, neprognozuojamas kovas, be to visi imtų labiau vertinti middle tier gladiatorius, kurių šiaip turguj kaip ne kaip yra dauguma.
Gal kas turi minčių, variacijų. Padiskutuojam ?

Vienas iš variantų, plačiai aprašomas forumuose - iniciatyvos ridentimas vyksta su visais kaulais, bet iš tu visų išrenkamas didžiausias. Tai beveik tas pats kaip mano, tik kad daugiau kaulų lemia didesnę variantų pasirinkimo tikimybę.

[Nostromo]

Achem. Taigi, šiandien tai jau antras reportas per dieną. Penktadienį darėm pažaidimą. Jau seniai norėjosi, tik nebuvo galimybių. Susirinko marga publika. Atėjo Mariukas (eXLegendz), paskui atėjo mano bendravardis Ramūnas. Jis - retas svečias penktadienio susirinkimuose. Ir ką manot - atnešė man stalo žaidimą K2 ir tiesiog atidavė. Sako, kad jam nėra su kuo lošti, su žmona bandė, jai neužkabliavo, o tau, sako - atiduodu į geras rankas. Na, tas tiesa, mano rankos geros ir geimus aš saugau. Dėkui Ramai, už dovaną. Tuo labiau, kad man visai ir sulindo geimas, kas neskaitėt - šio sekmadienio raporte viskas yra aprašyta. Tada dar atėjo emigrantas Justas, ir Gintaras (stebiuosi, kaip jis pasirašė ant to geimo, kurį mes žaidėm...). Nu ir už poros valandų, paskutinis turėjo būti Bralis, kuris specialiai vėlavo, nes norėjo varyti su dviračiais ant Saulės miesto stogo - už jį laikinai prisėdo pažaisti mano žmona Diana. Ogi geimas buvo - Eldritch Horror. Labai norėjosi pakurti jį su pilna sudėtimi (turiu galvoje, visus expansionus). Preliudijos korta iškrito Epidemija (kai visi susirgom ir užsikrėtėm kažkuo, bet gavom clue tokenų), ji labai gerai susiderino su Ancient One - Abhoth, the Most Unclean, the Source of Uncleanliness. Tai nėra kosminis blogis, senesnis už laiką, kaip antai Jog Sototas, tai tiesiog besiranganti žalia masė, pilna akių ir nasrų bei čiuptuvų. Nerealus artas ir įdėja. Taigi, tas Ebotas buvo naglas tuom, kad jo kultistai , arba kitaip sakant, tai kas iš jų liko - Eboto išperos (Spawns of Abhoth) buvo ne šiaip monstro plytelė su tam tikrais skaičiukais, o speciali evento kortą. Kiekvieną kartą, kai mušdavom tuos kultistus, reikdavo traukti kortą, o jinai - kaip ir vartų uždarymo - iš dviejų dalių. Nors ir skamba baisiai, bet testai gaudavosi tokie kaip ir nesunkūs. Padarai dviejų dalių testą - nužudai šlykštalą. O mušti juos reikėjo dėl to, kad jei būdavo daugiau nei 6 - papildomai judėdavo Doom tokenas.
 
Tyrėjų komanda  susirinko - 90 procentų moterys. Vienintelis gezas tarp mūsų buvo tyrinėtojas Leo Andersonas (ExLegendz). Aš buvau perspektyvi smuikininkė iš Sidnėjaus, Gintaras - džiazo dainininkė iš Amerikos. Justas - šamanė iš Afrikos gelmių, o Diana/Bralis - padavėja, nepamenu iš kur. Ramas buvo nuožmi šefė (nupiešta su tokiu geru peiliu). Pagal statistika aš ir Ramas buvom visai neblogi vartų uždarinėtojai, Mariukas - idealus ekspedicijų asas. Pirmoji Mythos korta verčiasi - pyst mėlyna ! Rumor'as, kad kažkur Ramiojo vandenyno saloje galima rasti tokį epic padarą kaip Ghatanothoa (nesu tikras, kad teisingai ištariau). Primetat, pirmu turnu atsivartė. Mus labai "pamalonino" tai, kad padaras turi "physical resistance", su paprastu kirviu ar kulkiniu šauniku nepaimsi... bet yra tokia sąlyga, kad jei randi artefaktą, gali gauti "weapon" artefaktą. Tada visi puolėm ieškoti tų artefaktų. Geriausias šaltinis , žinoma - ekspedicijos. Radom visai neblogą variantą, kažkokį senovinį kalaviją. Justas jį atidavė kažkodėl man. Pas mane stiprybės rodiklis - vienetas. Klausiat , kur logika ? Logika buvo burtuose. Aš turėjau burtą "Wrack", kurį gerai sukerėjus, mano stiprybė galėjo išsipūsti +5, plius dar pats kardas +3 priduodavo. Bet kaip žinia, burtų veikimas yra sunkiai nusakomas. Pasirodo ši to burto versija vadinosi "Smashing Green Hulk Brute", nes flip efektas sakydavo - "prarask 1 sveikatos , bet gauk +8 stiprybės užuot +5". Taigi, plyšdavo drabužiai, man įvykdavo berserk protrūkis ir aš berdavau 12 kauliukų. O Ghatanothoa užmušti reikėjo, nes tiksėjo laikas, kai būtume nuo kortos nuėmę paskutinį eldritch tokeną, visi tyrėjai prarastų visą sveikatą, o tai - game over. Nu bet su tokia mano galia, monstras greit atgulė po žeme. Bet džiaugtis ilgai neteko, nes trečioji Mythos atvirto vėl mėlyna korta - apie dingusius vaikus Rusijoje. Tai ta baisi korta, kur jei nesiimi priemonių , trupina asset (daiktų) deką. Pirmiau dingsta 4 vertės daiktai ir sąjungininkai, vėliau 3 vertės ir tt. Tai mums spėjo dingti tik 4 vertės. Pats rumor'as nesunkus, bet jam reikėjo 3 clue tokenų, tad kiek užtrukom, kol jų sugeneravom Maždaug tada atėjo Bralis - jam buvo sunkoka įsikirsti ką mes čia darom, nes pradžioj kai aiškinau taisyklės, jo gi nebuvo. Galiu pasakyti, kad mums visai gerai ėjosi. Pirmoji Paslaptis sukosi greitai, nes ten nebuvo negative efekto, kaip visada - pagrindinė problema buvo, kur gauti clue tokenų. O man jų reikėjo dar daugiau, aš už clue token + focus token galėjau pasitobulinti bet kurią savo statistiką. Kėliau lore, nes jos reikėjo burtams. Burtai suvaidino labai didelę rolę šioje sesijoje. Kalbu apie tą momentą, kai Gintaras gavo "Blessing of Isis" burtą. Jo pagalba, gali užmesti sau, arba tame pačiame langelyje esančiam gezui "Blessing" kondicija. Tai per kelis turnus, Gintaras, aš, Justas ir galiausiai Mariukas tapom palaiminti. Tikriausiai nereikia sakyti, kokiu greičiu tada užsisuko reikalas... žinoma, mes vėliau ėmėm tas kondicijas praradinėti, nes per kiekvieną reconing efekto būsena yra šansas išridenti 1 arba 2. Iš pradžių gan sunku buvo atsikratyti  tų pradinių ligų, kurias pasėjo ta nelemta Preliudijos korta. Pvz. Ramui ne tik nepavyko, jis dar prisirinko ir papildomų kondicijų, kaip antai paranoja bei haliucinacijos. Po vienos kovos su kultistu , buvo sužeista koja, kuri vėliau užpūliavo. Po to žinoma sugijo, bet Ramas vėl sugebėjo gauti kojos traumą, žodžiu...tada, kai buvom palaiminti, pavarėm nemažai eventų kurie leido daryti tokius bajerius, kaip "advance the mystery" , bei "retreat doom token". Jau manėm, kad kaip ir viskas čia easy, atsileidom mažumę, bet apleidom vartų uždarinėjimą. Nepastebimai , taip taškas po taško - doom trackeris judėjo prie nulio. Ir štai - pagaliau - surinkom visus reikiamus tokenus ant Trečiosios Paslapties kortos , valio ! Bet kaip žinia, Paslaptis būna įminta tik Mythos fazės pabaigoje, o tai reiškia, kad reikia dar išgyventi Mythos kortos efektą. Doom trackeris rodo 2. Kaip ir ne problema, BET... matom , kad naujas Omen ženklas turės būti Žalioji Kometa. Suskaičiuojam "žalius" vartus - lygiai du. Omen tikrai juda, nes nebeliko kitokių kortų. Tadaaa - Ebotas pabudo....išlindo iš savo susmirdusio kalno gilumos. Miestus užplūdo beformės dvokiančios jo išperos. Per plauką, kaip sakoma, nespėjom.... nors čia dar nebaigta. Jei tai būtų Azatotas, tai būtų pasaulio pabaiga, o šita bestija - iš kūno ir kraujo. Reikia nugalėti. Bet lengva nebus, nes gyvybių turi 9, žalos daro po 4 į galvą ir į širdį. Nu ir žinoma - fizinės žalos atsparumas. Vėl pagrindinis vaidmuo teko man. Visi puolėm į tą langelį, kur jis tūnojo. Pirmoji man ataka buvo galinga, iš 9 jam liko tik 2 gyvybės taškai. Jei būčiau labiau sėkmingas su rerolais (sudeginau du fokusus ir vieną clue) galėjau užlenkti, bet deja. Ramas man dar spėjo pakišti du nerealius daiktus - sudžiūvusią pigmėjaus galvą (Shrunken Head), šamano simbolį, bei dar kažkokia abrakadabra, nepamenu pavadinimo. Bet tie daiktai man žiauriai pagelbėjo. Žinoma, Ramas po to dar pats bandė kelti ranką prieš pabaisą, bet išprotėjo neatlaikęs tokio siaubo. Jo pėdomis nusekė ir Bralis. Nu nebūtų Lovecraft'o visata, jei nebūtų tyrėjų mirčių ir nelaimingų atsitikimų. Antru užėjimu šlykštus padaras kriokdamas nudvėsė, juk bereikėjo tik 2 žalos padaryti. Tik va man vieną neaišku - buvo toks niuansas, kad ant to pačio langelio, buvo dar ir kultistas, kuris krūtine bandė uždengti savo garbinamą valdovą. Taisyklės berods aiškina, kad prieš mušant epinį monstrą, pirmiau reikia mušti paprastus. Tik va klausimas, ar pamėginti mušti, bent po kartą ir paskutiniam jau smogti epiniam monstrui, ar tuos paprastučius tiesiog reikia visus užmušti, kad liktų tik epinis ir tada kitu užėjimu jau kapotį epiką. Tą aš išsiaiškinsiu. Nes jei pirmas variantas, tada viskas ok, jei antras - kiek sučytinom, sakyčiau...

Kaip visada - skirstėmės apie 4 ryto, kai susitvarkiau viską ir ėjau gulti, jau buvo apie penkias ir buvo šviesu. Šaika paliko nerealiai taros Skardines ir plastmasę juk dabar jau superka.... Galiu pasakyti - eilinį kartą įsitikinau, kad 6 lošti didelius žaidimus yra nelabai gera įdėja. Žinoma, pradžioje linksma ir žaidimo metageimas su daugiau žaidėju įdomesnis, bet į pabaiga kai kurie mūsiškiai akivaizdžiai pavargo. Kalbu apie Gintę ir Bralį. Jie jau ant galo varė maždaug taip - "Ai, davai, nebeskaityk to fleivoro, tik ridenk kaulus....". Čia yra no bueno. Užtai, geriau jau lošti su keturiais, nu max - 5 žaidėjais, jei norisi challenge. Arba lošti tik su tais, kuriems limpa fleivoras ir jie daugiau mažiau roleplay'ina. Arba dar kaip sakė Justas - pusė buvo naujokų šiame žaidime, tai irgi nepagreitino reikalo. Bet kuriuo atveju - pati sesija gavosi visai smagi ir norėsis pakartoti. Gal kitą kartą iškris preliudijos korta, ar bosas, kuris reikalaus papildomos lentos, Adventure ar Mystic Ruins kortų.
Tik deja, tas kitas kartas, geriausiu atveju nusimato nebent birželio vidury tik... kai vasara visi atostogauja, mes ariam

[Nostromo]

Penktadienį susiderinom pažaisti stalo žaidimų. Publika buvo kitokia, nes daug kas ėjo alaus gerti, kiti buvo pervargę, arba darbas neleido pasėdėti iki išnaktų. Nepasididžiavo Bralis, Mariukas (eX) ir Arūnas B. Kadangi pastarasis vėlavo, kol jo laukėm, trise atsidarėm ką ? Ne, ne Eldritch Horror, o Theseus - The Dark Orbit. Bralis jau buvo žaidęs kartą (ir net laimėjęs prieš mane), tai Mariuką greit apmokėm ir pradėjom kruviną FFA trise. Aš gavau robotukus (The Bots), stoties gynybinę sistemą. Dar nebuvau už juos žaidęs, tai visai apsidžiaugiau. Marius gavo X-Failų pilkuosius ateiviukus-sektoidus. Pastebėjau tendenciją - nauji žaidėjai visada juos gauna. Braliui teko šviežiausia naujiena - Premijų Medžiotojai (Hunters). Tie buvo tokie šviežūs, kad buvo išvis dar nežaisti. Taip sakant - gavosi unikali galimybė išbandyti nebandytus Theseus expansionus. Mano robotukai buvo labai nuožmūs - kaip kokie marinai, jau nuo pradžių galėjo žaloti, o patobulinti - galėjo žaloti dar labiau. Pilkučiai, kaip visada savoj stichijoj - stūmė kontrolę. O Hunteriai tai buvo įdomūs. Anie geba ir duomenis rinkti ir žalą seikėti. Bet įdomumas tame, kad dažnos savybės sako - "Užmokėk 1 duomenų tašką, gausi navarotų..". Tie navarotai tikrai labai naudingi ir klaikiai geri, kaip antai - Paslėpta Kapsulė (Hidden Capsule), kurios pagalba savo noru gali išeiti į kosmosą, kur busi saugu, mažą to - parėjęs iš kosmoso neužbaigi varymo, o atlieki jį iki galo. Triukas (Trick) - šitas tai visai geras. Tai spąstų technologija, ant kurios užlipęs iškart aktyvuoji Medžiotojams savybę - "Mokėk 1 duomenų tašką ir perkelk priešininką kur nori..". Bralis tokį pasidėjo į savo bazę ir praktiškai tapo neįmanoma ten sustoti, nes jis iškart aktyvuodavo ir nuteleportindavo tave ant kokių nors kitų spąstų. Blogiausiai tai, kad tas teleportas pabaigdavo tavo varymą. Dar buvo Replės (Pliers), kurios veikė panašiai kaip mokslininkų Griebtuvas - sugriebia priešininką ir laiko, bet čia tu turi galimybę išsivaduoti pats...už 5 žalos !! Žiauriai kietas dalykėlis yra Prietaisas (Attachment), kurį prisabačinus prie priešininko instaliacijos ar spąstų gali naudoti kaip savo. Nu ir dar daug visokiu technikos stebuklų - Medžiotojai į stotį atvyko gerai pasirengę. Netobulinti jų kariai gali atakuoti, bet nedaro žalos, o skanuoja duomenis. Pliusas - tai daro ir per sieną. Patobulintas medžiotojas turi pasirinkimą - ar skanuos vieną tašką duomenų (per sieną galima irgi), ar atakuos iškart 3 priešininkus ir darys fizinę žalą. Ta plonytė riba tarp duomenų ir žalos kartais verčia susimastyti - kaip reiktų laimėti: per duomenis, ar vis tik per žalą ? Manau, tai priklauso nuo technologijų, kuriuos tuo metu išsitrauki. Bralis varė per duomenų taškus. Čia jam sunkoka buvo lenktyniauti su Mariaus pilkučiais, kurie žalos beveik nedaro, bet nežiūrint į tai, Bralis ant duomenų pirmavo, o Mariukas tik vijosi. Ant žalos žinoma, pirmavau aš, o kaip gi kitaip ? Mano startas buvo toks šūdinas, kad net gėda. Užtat Mariukas iškart apsistatė instaliacijomis. Žaidimo pradžioje buvo viena mano, viena Bralio ir net KETURIOS Mariuko. Buvo labai daug "lesser onslaught" susikibimų, nes visi pastoviai malėsi Koridorių sektoriuje. Jame buvo pilną mūsų visų trijų technologijų. Ten sugebėjau instaliuoti Raketų Paleidimo Įrenginį (Missile Launch) - pirmą kartą aktyvuoji - nutaikai, antrą kartą gali paleisti raketas. Jos kalą per visą sektorių, nesvarbu kieno kariai ten, tad reikia atsargiai, nes gali padaryti "collateral damage" Bet ši technologija yra tobulinama, tad raketuškos late game gali smogti labai skaniai. Bet labiausiai man patiko Kabliai (Hooks). Jie naudoja visai naują mechaniką, kuri suveikia ne tau atėjus į sektorių, o tau iš jo išeinant. Tu gali su savimi "išsitempti" iš sektoriaus ir priešininko karius Kabliai irgi yra upgradable. O ką tai reiškia strateginiu požiūriu ? Ogi tai, kad gali juos patobulinti (taip įgaudamas galimybę išsitempti ne vieną, bet kelis priešininkus), tada su visa ta linksma kompanija atvykti į bet kurį jau "apgyvendintą" langelį , taip sukeldamas "lesser onslaught" Pagaunat mintį ? Taip beje ir laimėjau. Kabliai - pure awesomeness, draugai !
Kas man patinka šiame žaidime, tai galimybė konstruoti kombo. Visiems puikiai jau žinomas mokslininkų kombo : Kameros + Duplikatorius, kai vienu kartu gali nurauti 12 duomenų taškų. Aplamai Duplikatorius yra kone būtina deadly combo variantui. Mariukas buvo neblogai sukombinęs tokią varkę - įdėjo Duplikatorių per vidurį savo bazės, o iš šonų - patobulinta Mina (Landmine) ir Skaneris (Probe). Mina daro 6 žalos, o Skaneris skanuoja - 4 duomenų taškus. Bralis savo Attachment'ą įdėjo išvis kone idealiai - Koridoriuose per vidurį, tad galėjo prijungti jį net prie trijų įrenginių - Mariuko Kontrolės, mano Šarvų ir Raketsvaidžio. Žinoma, toks gėris už dyką nebūna, kad jį aktyvuoti, kaip jau įprasta Medžiotojams tenka mokėti duomenimis.

Po tokių smagių nuotykių Tesėjo Orbitinėje stotyje toliau ėmėmės ateivių temos. Kaip jau suprantate, kalbu apie XCOM. Kadangi buvom 4, tai šitas žaidimas tiesiog sukurtas keturiems žaidėjams. Jaučiausi labai netvirtai, nes mes to žaidimo dar neperlaužėm ir nei karto nelaimėjom, o bandėm kokius 4 ar 5 kartus su tokiais grandais kaip Povkė, Simas, Justas. Paaiškinau taisykles, vaikinai stebėtinai greit jas perkando. Prieš renkant rolę, pasiprašiau, kad man leistų būti Central Officer, ne dėl to, kad labai norėjau, bet dėl to, kad duoti bendrauti su planšete ir dar komunikuoti komandai naujam žmogui gali būti per daug. Marius buvo Mokslininkas-Inžinierius, Arūnas B. - Karo Vadas, na o Braliukas gavo tikrai sunkią rolę - Komandoras. Kas yra žaidęs už Komandorą (aš kol kas nesu) žino, kokia tai sunki ir atsakinga rolė. Bet Bralis su ja tvarkėsi kaip tikras vyras. Gavome Misdirection Invazijos Planą. Mėginau prisiminti, kokia strategija priešai bandys užkariauti. Pavadinimas sufleravo, kad jie įmituos vienos rūšies puolimą (pvz. XCOM bazės), o kai mes mesim ten visus resursus - persimes ant oro atakų. Arba kažkaip kitaip bandys apgauti. Centrinė bazė buvo Šiaurės Amerikoje, o tai reiškė, kad mes kiekvieną varymą galėjom nemokamai gauti po lėktuvą, kol Amerika yra geltonoje zonoje. Setupo metu tos zonos pasirodė nedraugiškos, nes Azija ir Europa sėdėjo ant paskutinės geltonos juostelės, prieš pat raudoną ribą, o štai Afrika ir Australija švilpavo pačioje pradžioje, visai saugios. Matomai ateiviams Mozambiko našlaičiai ir aborigenai su bumerangais nepasirodė labai verti dėmesio. Iš priešų gavome štai tokius : Floateriai, Outsideriai ir Kiberdiskai. Mariukas pačiu pirmu varymu išrado mums Arkinį Moduliatorių (Arc Thrower), kuris mano nuomone yra viena iš geriausių technologijų visame žaidime, nežiūrint į tai, kad yra labai pigus.

Bijojau pirmojo rato, ypač - laiko fazės, nes niekas iš vaikinų dar net neįsivaizdavo, koks ten vyksta stresas. Na, bet prasukom kaži kaip, nors iš tų 35 sekundžių, kurios būna fazės pabaigoj, mums beliko tik 5. Priešas kol kas savo kėslų labai neatskleidė - vos vienas ateivis mūsų bazėje , 3 skraidantys objektai dviejuose kontinentuose nu ir porą krizių. Žiauriausias momentas buvo tas, kai pradėjom skaičiuoti biudžetą. Suskaičiavom, kiek viskas kainavo - atidavėm. Nupirkom viską kas buvo rezervuose ir mums dar liko kokie 3 milijonai ! Čia pasivadina - "smulkioms kanceliarinėms išlaidoms" - tokio pinigų švaistymo dar nebuvau matęs Visiems aišku, kad pinigai į kitą ratą nepersineša. Bet buvo ir geras momentas - Arūnas B. su dviem kareiviais one-shot'ino misiją ! Ir čia dar ne viskas. Aš supratau, kad mes iki tol žaidėm neteisingai. Tiksliau žaidėm su pasunkintomis taisyklėmis. Pasakysiu kaip buvo. Visi žino, kad bazės gynyboje ir Misijose "threat" skaitiklis tarp task'ų nesiresetina. Tai sakykim darai pirmą task'ą - ir sakykim, padarai. Tada mes "threat" perstumdavom ant 2, NES juk antram task'ui mes ridensim kauliukus ANTRĄ kartą, vadinasi "threat" privalo judėti. Nė velnio - padarei sėkmingai pirmą task'ą, rideni už antrą - jei neišridenai "success" tada tik judini "threat". Tai teoriškai galima su sėkmingais ridenimais misija prasukti taip, kad "threat" matuoklis net nepajudės iš vietos. Tai kiek palengvina misijų darymą.

Taigi po pirmo rato, mes buvom viską išpirkę: lėktuvus ir kareivius. Mūsų bazei - nulis žalos. Jautėmės visai nieko, jei neminėsim tų iššvaistytų milijonų. Jau žymiai žvaliau prasukom laiko fazę ir tada paaiškėjo, kad užsimokėjus bankui už visas išlaidas mums liko...... 4 milijonai ! O dar sakot, kad Lietuvoj yra korupcija Ne, nu o kur neliks, juk pirkti iš rezervo nebebuvo ko.... nežinau kodėl taip gavosi, gal dėl to, kad Marius metė labai daug finansavimo į išradimus (7 milijonai ). Ar kada matėte, kad prie dviejų iš trijų technologijų išradimo dirbtu po 3 mokslininkus ? Aš už galvos susiėmęs supausi kėdėje matydamas tokius veiksmus, bet sakyti juk nieko negali - čia yra Mariaus sprendimas ir jis atsakingas už savo rolę. Įdomiausia tai, kad abu šie eksperimentai failino big time. Mariui kitam varymui liko tik vienas nepavargęs mokslininkas Moralas - ne visada didelės babkės atneša didelius mokslinius pasiekimus. Nevykę pasirodė laborantai, arba ką tik studijas baigę. Tai va, kur aš baigiau...a... 4 LIAMAI ! Jesus... aš jau maniau, kad anie 3 milijonai yra nuodėmė,  skaityk per pirmus du varymus į orą išėjo 7 milijonai. Juk čia grubiai vieną ratą vien iš to galima pragyventi Nereikėjo imti mums lėšų iš Juodos Dienos Fondo, oj nereikėjo...Mūsų bazę puolė vėl tik vienas priešas, bet ženkliai padaugėjo UFO padangėse. Trečiame rate mes jau kaip ir susitvarkėm su biudžetu, nes Mariuko mokslininkai ilsėjosi, kad čia biudžetas nekentėjo. Užtat aš pakėliau į orbitą net tris palydovus ir po to pasekiau Mariuko pavyzdžiu - nesisekė ridenti labai, spėjau numušti vos vieną NSO, kai mano visi trys palydovai išsijungė. O orbitoje liko dar apie 4 lėkštes - įsivaizduojat kokio lygio komunikacijos signalų jam'inimas laikė kitame varyme ?? Labai įdomi situacija gavosi su antra misija. Arūnas nusiuntė ten 3 kareivius. Jie įvykdė pirmą task'ą, antras task'as - kiberdiskas. Tam užmušti reikia 3 success. Problema ta, kad visą šį varymą su mumis buvo baisi krizės kortą, kuri sako - "Kiekvienas ridenimas nustato pradinį "threat" lygį ne ant 1 , o ant 2". Tai pasiuntė visus tris kareivius šaudyti to kiberdisko. Pirmu bandymu pataikė kritinį - padarė 2 wound'us. Bet reikia dar vieno... Sekantis ridenimas - tuščias, bet ir ne fail. "Threat" slenka ant 3 - rizika didelė. Aišku, Arūnas turi net 4 kauliukus, išmesti success šansas nemažas, bet rizikuojama trimis kareivių gyvybėmis ! Čia kilo debatai - aš ir Bralis buvom tos nuomonės, kad reikia atsitraukti, o Mariukas ir Arūnas B. norėjo "push the luck". Arūno , kaip Karo Vado žodis buvo lemiamas. Jis rideno kauliukus. Ant dviejų iškrenta success - overkill, bet raudonas kaulelis rodo irgi 3, o tai sutampa su "grėsmės" indikatoriumi. Tai visa laimė, kad pas mane buvo dar nepanaudotas "Satelite Nexus" , kuris leidžia perridenti raudoną velnio kaulą. Ridenimas - bam, 7 ! Kareiviai sutaško kiberdiską...

Ketvirtas ratas. Akivaizdžiai aiškėja pagrindinė problema - NSO laivai. Mūsų bazė vis dar nepažeista, nes ten niekas neina, tik po vieną ateivį kartkartėm. Mariuko mokslininkai atsistato, bet jis jau siunčia po mažiau jų dirbti prie projektų. Mano satelitų belikę tik 4 ir tai yra problema, nes iš Mariaus gaunu kažkokią technologiją, kuri sugeneruoja po 2 milijonus per varymą - free money, baby !  Bet tam reikia net dviejų palydovų. Arūnas ničnieko nesiunčia į jokią misiją - mums reikia atsigauti su biudžetu. NSO numuša daugiau nei pusę mūsų naikintuvų. Maža to, iš seniau nenumuštos lėkštės taip ir lieka padangėje ir taip kaupiasi, o tai tiesiogiai įtakoja panika kontinentuose. Pirmosios šalys peržengia raudoną ribą. Mes jau pradedam ignoruoti lėkštes Australijoje ir Afrikoje, nes jos skalėje sėdi saugiausiai. Taip pat į bazę užklysta vienišas kiberdiskas - nesiunčiame kareivių jo naikinti, nes dar galime sau leisti į bazę du žalos, kol nesusitrigerino reconing efektas (Spawn 2 UFO's). Bet užtat biudžetas, o broli - šį kartą pataikom kaip į akį - suskaičiavus gaunasi tiek, kiek ir reikėjo - nei mažiau, nei daugiau. Beje, šį ratą ateiviai mus bando užbombinti krizėmis - jų gauname ar ne 6 ! Bet pliusas tas, kad jos nelabai baisios. Pačią baisiausią (Azija keliauja į morkinę panikos zoną) išsprendžia du kareiviai, į vietą atvykę su "Skyranger" transporteriu (du heavy kareiviai). Kita sako - atšauk iš misijos visus karius (o juk jų ten net nebuvo pasiųsta), dar trečia sako - "Nužudyk du kareivius", tai tie du minėti heavy soldiers ir žuvo abu Bet jiedu buvo verti dviejų baisių krizių.

Paskutinis ratas. Situacija sparčiai blogėja. Bralis dar spėja atpirkti kaži kiek lėktuvų, bet mes jau nebesuvaldom situacijos oro erdvėj (čia po mano to didžiojo fail, kai satelitai nenumušė tų 4 ar 5 NSO orbitoje, o jie po to nusileido į žemynus). Panika viena po kitos apima kontinentus. Mariukas stengiasi kaip įmanydamas, netgi "Firestorm" naikintuvą sukonstruoja Braliui, deja, tai mažai ką keičia. Lieka du kontinentai, kur Bralis būtinai privalo numušti bent po dvi lėkštes, kitaip tikrai kažkuris iš kontinentų atsidurs morkinėje zonoje, šalia Azijos ir bus bačka. Mes jau atsistoję stebim tuos susišaudymus. Abiejuose žemynuose dūžta naikintuvai, bet jie spėja paleisti raketas. Kontinentai gražiai rikiuojasi prie morkinės zonos ribos. Ir kvaileliui aišku, kad dar vieno rato mes tikrai neprasuksim. Bet gerai tai, kad atsirakino Galutinė Misija (prieš tai buvom įvykdę dvi paprastas misijas). Ji susideda iš pirmų dviejų task'ų, o paskutiniame atsiverčia Outsider ateivis. Gera žinia - į misiją pasiųsti netgi trys elitiniai kariai - du support ir vienas snaiperis. Tie elitiniai praktiškai visą žaidimą ir buvo tam rengiami Pirmas task'as reikalauja 3 success. Kadangi visi kariai - elitai, o ant task'o dar ir specializuotos ikonos, tai Arūnas beria sauja kaulų. Per porą ridenimų mes tuos tris success turim. Antras task'as reikalauja tik vieno success, BET sako - "Prieš KIEKVIENĄ ridenimą nusiųskite po vieną kareivį namo...", o tai reiškia, kad netgi prieš pradedant antrąjį task'ą reikia vieną iš support karių siųsti namo. Minusas dar ir tas, kad ant task'o - tik viena ikona, vadinasi laimę bandyti galima tik su vienu kareiviu...uj, čia labai būtų padėjusi S.H.I.V. technologija, deja, ji kol kas dar tik brėžinių pavidalu ilsėjosi ant trečiojo Mariuko laboratorijos stalo. Pirmas bandymas - tuščias. Antras - success ! "Threat" - ant 3, bet čia jau visai nebesvarbu, nes mums liko 2 gyvybes turintis Outsideris ir jam Arūno to paskutinio likusio kareivio jau nebeprireikė - jis tik signaline raketa pažymėjo vietą ir čia pat atskrido Bralio du naikintuvai (jis turėjo atitinkamą technologiją) ir negailestingai suvarpė ateivį .80 kalibro kulkomis. Pergalė ! Tada visiems pramušė per tą laiką susikaupusi įtampa. Džiaugėmės kaip vaikai ir darėm vienas kitam su kumščiais "žaibus" - mes pagaliau beat'inom tą geimą ! Ir dar su tokiu, filmo vertu scenarijumi ! Kaip pasakė Mariukas, atsikeldamas nuo stalo - "Jo...ir čia buvo dar tik Normal sunkumas...."

Laikrodis rodė 3 valandas ryto, bet po tokios epinės kovos buvo labai geras jausmas viduj.... vakaras buvo užskaitytas ir pavykęs.

[ExLegendz]

Good game, aš taisykles biški praverčiau, tai šiek tiek su išradėju ne taip paaiškinai. Kai reikia traukti 6 kortas, pasipildai IKI šešių, tipo hand size yra max 6. Tai va paskutini ratą turėjau 9 kortas, bet tas nieko nebūtų pakeite. nes jau buvo iš esamų viskas suplanuota.

[Nostromo]

Sveiki draugai,

Penktadienį, po ilgos pertraukos geiminome neklubinį vakarą. Nors diena man buvo dirbama, Bralis sukurpė planą, kad galime rinktis nuo 8 vakaro ir ilgai nenaktinėti. Planas pasirodė "sweet and sassy". Kitaip nei visada, šį kartą jau žinojau ką noriu lošti. Yea, boi - you're damn right - Battlestar Galactica, baby ! Taigi ir publika rinkau atitinkamai. Atėjau aš, Bralis, Marukas (eX) ir Justas. Netgi Povkė pasirašė, kas buvo žiauriai keista, bet paskui jam paskambino iš darbo ir jis ATsirašė. Užtai jo vietą užėmė Arūnas B. O paskutinis sailon... um, žaidėjas buvo mano žmona, kuri pasižadėjo neužmigti iki bent pirmos nakties.

Startavom su Pegaso išplėtimu, including New Caprica ending. Labai seniai norėjau būtent tokį setup'ą prisiminti, nes paskutinį kartą kai lošėm tai laimėjom by the skin of the teeth. Justas gavo rinktis pirmas, tai paėmė savo seną meilę - Tori Foster. Jam visada patiko trintis politiniuose sluoksniuose. Bralis irgi neatrodė orginalus ir paėmė old man Adama. Dinkai liko mažai pasirinkimo klasių, tai griebė Kara "Starbuck". Aš buvau tematiškas ir paėmiau jos meilužį Apollo - puiki pilotų šeimynėlė, a ? Mariukui vėl atsirakino visi slot'ai, jis paėmė gėj... šitą gi - Gajų Baltarą. Nu o Arūnčikas čiupo tai ko ir reikėjo - The Chief ! Tai tokia marga ir subalansuota publika gavosi.

Pirmas turnas mums atsimins ilgam. Pati pirma krizės korta atvirto - Cylon Ambush. Tai reiškė, kad ant lentos buvo jau abu basestar'ai ir gal koks pusšimtis raiderių. Nu gerai, gal kiek mažiau. "Smagiausia" buvo tai, kad special rule buvo - "Jammed communication", suprask brolau - mes negalėjom judinti civilių laivų ! O jų ant lentos buvo DAUG. Smagibybės tesėsi toliau ir po to sekusios kokios 5 krizės kortos buvo be šuolio įkonėlės. Laikas ėjo, o hyperšuolio varikliai nesisuko. Žinoma tuo metu priešas nesnaudė - lėktuvai supo Galaktiką, į vidų pateko centurionų desantas. Rezerve nebeliko raiderių - visi buvo ant lentos. Dar du heavy raideriai jau ruošė naują dvigubą desantą į Galaktiką. Praktiškai bet kuri krizės kortą mums žadėjo siaubingus nuostolius. Na, bet tuos abu heavy raiderius per kelis kartus numušė mano žmona. Bet tikiuosi nereikia aiškinti, kad kai tik hyperšuolio varikliai įsisuko iki tiek, kad buvo įmanomas mažai apskaičiuotas šuolis, aš kaip išdurnėjęs puoliau į FTL kontrolės kabiną ir trenkiau per šuolio mygtuką, visai nekreipdamas dėmesio į tai, kad nesėkmės atveju prarasime 3 populiacijos. Tai buvo dar labai gerai, nes kitu atveju raideriai būtų sutaškę kokius 5 civilių laivus. Bet lady luck šypsojosi man - kauliukas atvirto į perfect 8, šuolis atliktas preciziškai, kaip chirurgo, be praradimų. Admirolas Bralis-Adama parinko saugų aukso viduriuką - atstumą 2. Mes prasisukom tik su 1 degalų baku, bet užšokom ant Rando (Scar). Per serialą tai buvo toks advanced raideris. Kaip žinia, raideriai - gyvo organizmo ir mechanikos hibridas, jų intelektas yra kaip gyvūno. Tai Randas evoliucionavo ir ėmė mokytis iš klaidų. Galaktikos pilotams jis buvo tikra rakštis. Stalo žaidime Scar'as aktyvuojasi du kartus kiekvieną kartą, kai aktyvuojami raideriai. Labai pavojingas dalykas civilių laivams. Taškomas išridenant 7 arba 8. Taigi, apart to prakeikto raiderio, didesnių problemų kaip ir nebuvo išskyrus tą vieną įsilaipinusį centurionų desantą, kuris šuolio metu nedingo, nes buvo Galaktikos viduje. Tuo metu kažkaip išsidavė Dinka, kuri į skill check įdėjo kiek per daug raudonų kortų. Pilotai buvom tik ji ir aš, bet aš tame skill check'e nedalyvavau. Aišku, abi raudonos kortos galėjo ateiti iš destiny, bet pagalvokit sau - kokia tikimybė ?? Tuo labiau, kad buvo 3 netinkančios kortos - akivaizdus sailonų egzistavimo pavyzdys. Kaip senovinė patarlė sako - sailonus reikia sodinti į brig'ą, arba grūsti į šliuzą, bet problema buvo tame, kad centurionų desantas jau buvo priartėjęs per vieną langelį iki laivo užėmimo. Grėsė labai greitas GAME OVER. Teko spręsti šią problemą skubos tvarka, ko pasekoje Diana atsivertė ir parodė tikrąjį veidą. Na, bet gerai tas, kad liko išaiškinti antrą kyborgą. Įtarimai iš pradžių krito ant Justo, bet anas mane įtikino, kai pats savo noru užsidarė į brigą. Mes nuskridom 4 atstumo ir trinktelėjo "sleeper" fazė. Kiekvienas gavom po antrą lojalumo kortą - mano antroji irgi buvo - žmogus, phew. Bralis gavo simpatuką - o jo, mes žaidėm su simpatuku Kadangi moralė buvo raudonoje zonoje, jis prijautė žmonių pusei ir keliavo į brigą, bet iš ten mes jį labai greit ištraukėm. Trečiam šuoliui pasiruošti ilgai netruko, nes ėjo geros kortos, nors aišku buvo visko, praradom šiek tiek resursų, Pegasas buvo apšaudytas. Bet prasiskautinom ir peršokom kaip tik 3 atstumo, ko mums užteko nusileisti Naujoje Kaprikoje ir ten įsikurti kartu su sailonais. Galaktika ir Pegasas kartu su trimis civilių laivais davė diorą. Mes turėjom vieną ciklą, kad paruoštumėm likusius civilių laivus evakuacijai, kol capital laivai grįš į orbitą. Kadangi Dinka jau ėmė norėti miego ir ėmė nelabai gerai veikti jos strateginis aparatas, tai jis sailono rolę atliko gan sakykim - atmestinai. Todėl paruošti tuos laivus mums nebuvo bėda, keletas XO kortų reikiama linkme ir per tris turnus užduotis buvo įvykdyta. Aš tada dar paaukojau šiek tiek maisto, kurio turėjom vagonais, kad greičiau grįžtų Galaktika. Ir štai, ji, liepsnodama nuo sąlyčio su oru įnėrė į atmosferą. Reikėjo skubiai evakuoti civilius ir nešdintis patiems į Galaktiką. Ir tada išsidavė Mariukas Jis, kaip ir Diana, pasirodo buvo blogas nuo pat žaidimo pradžios. Tik Mariukas, skirtingai nuo mano žmonos, skill kortas dėjo atvirai, nes buvo pakurtas Tiriamasis Komitetas. Tokiu atveju jam nebeliko veiksmų atsiversti. Mes turėjom visą ratą su tuo deal'inti. Bet čia netikėtai mums padėjo pati krizės korta. Man reikėjo pasirinkti vieną iš variantų. Pirmas buvo resursų praradimas, o antrasis leido įkišti į brig'ą kurį nors žaidėją.... visų akys nukrypo į Mariuką, kuris VIS dar buvo "žmogus". Kitu varymu, Mariukas mėgino iš ten pabėgti, bet kelis turnus prieš tai viena krizės korta mums buvo liepusi nusimesti po dvi skill kortas ir patraukti kiekvienam po dvi klastos (treachery) kortas. Tai mes tas visas rudas kortas ir sugrūdom į šį skill check'ą, taip neleisdami Mariukui ištrūkti ir sėkmingai ir saugiai atsikratydami netinkamų kortų. Keista buvo tai, kad Marius nebandė atsiversti, o bandė bėgti iš tiurmos. Žinoma, nebūtų suveikusi jo savybė, bet būtų išsilaisvinęs ir gavęs super krizės kortą. Taigi, mes staigiai sukėlėm į orbitą laivus ir pradėjom patys sodintis į Galaktiką. Problema glūdėjo tame, kad mums buvo likęs tik vienas moralės taškas, vadinasi scenarijaus pavadinimas turėjo būti - "no one left behind", nes bet kuris žmogus, likęs Naujojoje Kaprikoje būtų nužudytas, o tai reiškia -1 moralės. Apsimėtėm XO, bet gavosi taip, kad aš per savo turną, daviau XO Arūnui B. kuris buvo paskutinis likęs ten - jis sėkmingai persikėlė į laivą, bet aš jau nebeturėjau action'o inicijuoti šuolį, kuris turėjo užbaigti žaidimą. O Mariukas dar turėjo vieną turną ir jo varymas buvo kaip tik po mano..... atsitiko tai, kad ir turėjo - kaip tik ant krizės kortos buvo raiderių aktyvavimo ikona. O situacija tokia - Galaktikos gale buvo 4 civiliai laivai ir kokie 8 raideriai, nei vieno viper'io. Apačioj - irgi krūva civilių , apie 7 raiderius ir aš, pilotuojantis vaiperį. Gavosi taip įdomiai, kad man pavyko iš'dodžinti beveik visus 7 raiderius, tad apačioj civiliai liko apginti. Bet tie kur gale - visi buvo sunaikinti. Mes dar turėjome vilties, nes buvome dar su 5 populiacijos, tai tikėjomės, kad ten gal bus vienas ar kitas tuščias civilių laivas. Deja, trys iš keturių laivelių buvo netgi su dvigubomis ikonomis. Ir kaip tik su 4-uoju sprogstančiu laivu, populiacijos diskas parodė nulį.... epinis pralošimas ! Kai pagalvoji, kiek daug kintamųjų čia buvo.... bet visi sukrito taip, kad pačią paskutinę akimirką žmonės pralošė. Buvo labai GG ir iš po pertraukos mes jį suvalgėm taip skaniai, kad aš jau noriu pakartoti.... užskaitytas penktadienis, ką ir besakyti.

P.S. Justas dar prie progos atsiminė, kad ant dienų buvo praėjęs mano gimtadienis ir ta proga atsinešė brendžio. Tai, galit įsivaizduoti, kad po alaus, užpylus dar ir brenduko mums sėdėjosi visai linksmai