Ok, idėsiu ir savo reportą, apie sekmadienio pažaidimus. Povilai, aš pamiršau atnešti į klubą tavo žalią „Monster“ , BET aš jį dar išsaugojau, saugiai pas mane šaldytuve sėdi, laukia penktadienio, kai atvarysi, ar sekmadienio, kai prisiminčiau, kad reikia atnešti į klubą. Kaip taisyklė, grįžtu iš klubo, lendu į šaldytuvą pavalgyti ir prieš akis tos trys žalios juostikės, nagų žymės...
Daug kas jau matė – mes lošėm seniai, oi seniai kurtą massive žaidimą – notorious World of Warcraft. Liaudis įkalbėjo lošti su visais expansion‘ais ir netgi kviestinį svečią turėjom – ExLegendz (kas nežino, tai čia Marius, senbuvis klubo narys, kažkodėl šiuo metu nelankantis klubo). Jūs nepatikėsit, bet mes tikrai spėjom pabaigti tvarkingai žaidimą iki galo ir užtrukom vos iki aštuntos vakaro (žaidimo sesijos grynas laikas – 7 valandos). Gerai buvo tai, kad sėdo žaisti visi, jau tos duonos ragavę žaidėjai, tad nereikėjo skirti valandos taisyklėms deklamuoti, tik Povkei priminiau bendras gaires ir dar visiems trumpai paaiškinau, ką daro expansion‘o mėsa. Žaidėm komandomis po 2. Aš buvau su Povke, Marius - su Karoluku. Išridenau kaulą pirmas rinktis veikėją. Kažkodėl paėmiau vagį-plėšiką. Gal dėl to, kad dar nebuvau žaidęs už jį, be to girdėjau, kad žalos nemažai dalina jis. Marius pasiėmė medžiotoja, Povkė – šamaną, apsikarsčiusį totemais, na o Karolukas nutarė žaisti už karį. Peržiūrėjau pradinius skilus, pasirodo mano veikėjo cinkai – stealth ir finishing moves. Pagalvojau – „...Stealth is for schmucks...“ ir nutariau investuoti į tuos pribaigimo judesius. Pradžiai visada būna apgailėtinai kauliukų, tai mano ir buvo tik trys, skirtingų spalvų. Povkė pasidėjo kažkokį nebloga pirmo lygio instant burtą, kurį praktiškai naudojo iki pat pabaigos, nes jis tikrai buvo neblogas. Vėliau jis dar jį improve‘ino. Mums labai pasisekė, kad mūsų kvestai sukrito praktiškai šalia vienas kito. Mes atmetėm tą mintį levelintis atskirai ir visur ėjom kartu it kokie gėjai
Bet tai pasiteisino, nes mes beveik visą žaidimą buvo pagal XP priekyje, su nedidele išimtimi, kai Karolukas vieną iš mūsų trumpam pralenkė. Tai po trečio kvesto mes kaip maukėm pro Tamsųjį Portalą, tiek mus ir tematė Aljansas. O kad anie iš paskos nesektų, mes užsitvėrėm praėjimą mėlynu Doom Guardu
Žaidimo viduryje aš jau bėriau saujomis žalių kaulų (nu ir kur tas išsvajotas damage dealing‘as, huh ?), o Povkė iš žalių paimdavo nu jei vieną, tai gerai. Aš taip pat kitoje saujoje turėdavau nemažai ir raudonų, kuriuos galėjau smagiai moduliuoti (versti į 8, dėti ant finishing move kortos ir pan.). Su mėlynais buvo sunku, tik porą kaulų (nes laksčiau su 2 levelio lankeliu). Pažiūrėjau, skiluose yra šautuvo specializacija, bet aš pasirinkau dual wield kategorija. Dėl to ir buvo daug raudonų kaulų. Nors ko gero kitą kartą lošdamas vystyčiau vis tik stealth + gun developement kelią. Kai buvom jau beveik penkto lygio, jautėmės žiauriai kieti ir nutarėm nudaigoti vieną raudoną Shivanę. Pff, kas čia tokio – ji viena tik, mes ją tuoj lengvai.... baigėsi tuo, kad vos neužsilenkėm
Matot, visos Shivanės turi tokią bjaurią savybę – prieš kiekvieną kovos raundą turi ridenti 6 raudonus kaulus ir kiek išberi ten ar vienetų, ar gal net ir dvejetų – tiek nukraujuoji. O paskui jau renki kauliukus savo ir kovoji normaliai. Kadangi tų pirmų raudonų kaulų negali niekaip įtakoti (nes jie vyksta pre-combat), tai kaip išbersi taip ir bus rezultatas. Man atrodo Povkė sugebėjo iš 6 kaulų išberti 5 blogus. Va tau ir merga ! neužilgo atsibastė ir Aljansas, užvertė tą Doom Guardą, kurį buvom palikę saugot vartus. Ką galiu apie juos pasakyt ? Mariukas buvo kauliukų freak‘as – jaučiu bėrė maksimum kai kuriuos kaulus. Saujomis. Karolukas turėjo neblogų fintų, kaip galėjo raudonus didinti kauliukus, be to – neprastai keitė kovines būsenas-stovėsenas (stance). Vienu momentu susivėlėm dėl kelių sąvokų – „Opponent ir enemy character“, kur pirmas reiškia monstrą ar bosą, o antras – žaidėjo figūrėlę, nes yra skilų, kurie yra specialiai pritaikyti PVP. Dabar jau tai yra aišku ir ateity žinosim. Mes su Povkė pasiekėm 5 lygį ir nutarėm netempti gumos – ėjom pas bosę, kuri buvo Naga-Medūza-Gyvatė Ledi Vaš. Kad ją pasiekti, reikia eiti per požemius. Įlindom į pirmą požemio sekciją, sakom – užmušam vietinį boselį, susirenkam spoil‘ą ir judam toliau... verčiam kortas, pradžioj krinta spoil‘as, mudu patenkinti, paskui kad pasiuto eiti vien minionai. Bosas pasirodo buvo antra korta nuo deko apačios. Rusai tokiu atveju sako – „Vlip ačkarik...“. Supratom, kad mirsim. Taip ir nutiko. Atsikėlėm kapinėse, sakau – gal einam dar vieną kvestinį raudoną paukštį sumušim, Povkė sako – meh. Nu ir atėjom į tą patį požemį antrą kartą laimės bandyti, galvodami, kad tada buvo tiesiog bad luck. Ir tikrai – pirmos dvi kortos – tie patys 6 lygio kardas ir pirštinė, o trečia korta – tas šunbosis, be jokių parankinių. Padėjom jį į lentyną iškarto. Aljansas pajuto, kad čia jau ne bajeris ir taipogi davė diorą į požemį, kitaip sakant – lipo mums ant kulnų. Požemyje jie vienu stage buvo už mūsų. Ir tada antroj stadijoj – lygiai kaip mes, kad pradėjo versti kortas, o boso vis nėra. Ir vėl – atsiverčia bosas ir lieka deke viena korta
Istorija kartojasi, tik tai, kad Mariukas su Karoliu turi mušti stage II bosą, o jis yra sunkesnis
Plius, mes kadangi jau praėjom šitą zoną – išrinkom visus lobius
Taigi, tas bosspalaikis pradėjo juos pešti, Karolukas numirė, o Mariukas aptalžytas spėjo su nuotolinę ataką nusnaipinti bosą ir išgyveno ! Ot šmikis. Vienas pats gavo aukso ir daiktų. O mes atėjom pas tą ledi. Ir supratom, kad levelintis turi vis tik atsižvelgiant į boso specifiką. Ta velnio boba, pasirodo, už išridentą 1 ir 2 įkala prakeiksmo tokenus ir smagiausia dalis, kad tų 1 ir 2 kauliukų negali nei modinti, nei re-rolinti. Nu čia ir prasidėjo. Visa laimė kad Povkė turėjo burtą „Purge“ , kuris nuima visą tą bruda, o man iki Cloak of Mists (kuri daro tą patį) pritrūko tik 2 auksinių ! Tai situacija buvo tokia – ridenam kaulus, Povkė prisirenka kursų, nupurdžina, tada aš jų prisirenku ir laikau juos pas save, nes juk prakeiksmas nusiima tik kai ilsiesi. O ta gyvatė gydosi nuo kiekvieno curse tokeno. Po antro kovos raundo ko gero labiau tempiau komandą į apačią, nei kad padėjau. Bet po to antro raudno bosei liko sustumti tik 4 žalos, tai Povkė nesunkiai ją sudrabstė iš toli. Laimėjom. Ir sukalėm pirmą bosą iš expansion‘o, deja – ne patį stipriausią. Kitą kartą kai lošim, sakėm išimsim šį bosą, kad nesikartotų.
Tos 7 valandos prabėgo greitai ir neužgrūzino smegenų. Gal dėl to, kad visi žinojom ką reikia daryti ir sprendimai buvo priimti labai nesunkiai. Atsigavo širdis sulošus šį seniai loštą, bet epinį geimą. Ji atsigaus visai pilnai, kai paimsim kitą epinį geimą – Starcraftą, kurį mėginsiu derinti netolimoj ateity.
